Lotynų kultūros puošmena vadinami cumbia ir vallenatos Karibų pakrantės šalyse populiarumu nenusileidžia lietuvių pamėgtai salsai. Anot Jurgio Didžiulio, - „Lietuviai labai menkai susipažinę su labai didelę įtaką Lotynų Amerikos muzikai padariusiais stiliais. Ypač didelės reikšmės turėjo vallenatos, kuris buvo pagrindinis žmonių pasilinksminimo būdas, kai dar nebuvo įrašų, grotuvų ir t.t.“.
Antonio Rivas ir grupės koncerte skambės užburiančiai svajingi ir kartu žvalūs cumbia ir vallenatos ritmai. Akordeono meistras Antonio Rivas mokėsi iš geriausių šios srities Kolumbijos muzikantų. „Antonio yra labai išprusęs, intelektualus muzikantas, puikiai reprezentuojantis šiuos žanrus. Jis leis pajausti tyrą ir su tikru energetiniu užtaisu Lotynų Amerikos muzikos skonį“ – teigė kolumbiečio tėvynainis J.Didžiulis.
Tuo tarpu „Geros muzikos gyvai„ vadovas Žilvinas Švarplys akcentuoja, kad koncertas bus unikali galimybė susipažinti su autentiška, pop kultūra neatmiešta Lotynų Amerikos muzika. „Specialiai „Lotynų Amerikos dienų“ organizatorių prašymu suradome grupę, kuri padės geriau pažinti Kolumbijos kultūrą per autentišką garsą, ritmą ir bendrą atmosferą“ – sakė koncerto organizatorius.
Tiek cumbia, tiek vallenatos šaknys siekia kelių šimtmečių tradicijas, kurių ištakos susiformavo Vakarų Afrikoje. Kitapus vandenyno šie stiliai atsirado ispanų kolonistų dėka, jiems į Lotynų Ameriką atvežus vergų iš Afrikos. Čia, maišantis su vietos kultūra, formavosi saviti muzikos stiliai. Romantiškas ir švelnus cumbios pirmiausia tarnavo meilės prisipažinimams, tuo tarpu vallenatos atsirado skurdesniame - šiauriniame - šalies regione, kur žemdirbiai pasilinksminimui grodavo ir dainuodavo pirmiausia guacharaca, caja instrumentais, o vėliau ir akordeonu.
XX a. cumbia ir vallenatos tapo populiarus įvairiuose socialiniuose sluoksniuose, o iš Europos atkeliavęs akordeonas įsitvirtino kaip pagrindinis kumbia instrumentinis ir vedantis skambesys.