„Miesto vaikas“ - trylika dainų apie jausmus ir ilgesį, kurioms Vygantas „pasikinkė“ Antano A.Jonyno, Violetos Palčinskaitės, Ramutės Skučaitės ir kitų poetų tekstus.
Pirmiausia nustebina skambesys. Prieš penkerius metus išleistame albume buvo kur kas daugiau „sintetikos“. Dabar Vyganto arsenale - akustinės Tomo Varnagirio ir Audriaus Piragio gitaros bei Nerijaus Bakulos akordeonas. Dainos skamba taip, kaip ši komanda jas atlieka koncertuose.
Pasirodo, nieko įmantresnio ir nereikia. Santūriai ir jaukiai skambanti muzika puikiai tinka atlikėjo manierai, kurioje prasimuša prancūziškos nostalgijos dvasia. Kai užgroja akordeonas, dažnai gali pasijusti kaip Paryžiaus kavinėje. Dar vienas reveransas tai atmosferai - duetas su prancūzų dainininku Laurent'u Secco „O tu nesvarstyk“.
Tiesa, kūriniai „Valandos portretas“ ar „Diena - pelenai“ žengia į tradicinę Lietuvos bardų „kuo liūdniau - tuo geriau“ teritoriją, bet didžioji albumo dalis - melodinga, graži, subrendusiam klausytojui skirta muzikinė kelionė. Nevarginanti, skaidri, pasakojanti apie tai, apie ką susimąstyti miesto šurmulyje dažnai nerandama laiko. Pasiilgusiems ramaus sekmadienio vakaro su vyno taure rankoje „Miesto vaikas“ gali tapti tikru atradimu.
Įvertinimas - 8 iš 10.