Ketveriukė kartu grojo projekte, kuriame atliko amerikiečių „Red Hot Chili Peppers“ dainas, pamažu tai išsirutuliojo ir į originalią kūrybą. O ji - tipiškas ir šiaip jau ne itin intrigą keliantis amerikietiško modelio alternatyvus rokas. Su būgnų kaskadomis, giliomis bosinės gitaros linijomis ir per kraštus besiveržiančia energija.
Sugrota, beje, gražiai. Ypač tada, kai ketveriukė nusimeta sau primestą pareigą „varyti kaip tikri rokeriai“ ir kiek sušvelnėja. Ramesnio skambesio melodijos „Milk“ ar „Slow“ skamba įtikinamai, kai tas rokeriškas šūkavimas kai kuriose kitose dainose truputį kvepia parodija.
Kita problema - J.Lapatinsko asmenybės susidvejinimas. Lietuvoje dainininkai, jei nori valgyti nuolat, turi dainuoti beveik viską, kas siūloma. Tai ir bėda. Tiek popalbumus leidęs, tiek miuzikluose ir „Chorų karuose“ gerklę laidęs bei parodijas „Auksiniuose svogūnuose“ dainavęs Justinas turbūt jau ir pats sunkiai atsakytų, kuri yra tikroji jo dainavimo maniera. Tai jaučiasi ir albume - vienur jo balsas skamba kone kaip „grunge“ stiliaus legendų „Soundgarden“ įrašuose, kitur - lyg dainuotų „Sveikinimų koncertui“ pritaikytą lyriką apie gėles ir vedybų sukaktį.
Žodžiu, atskiri „My Favourite Gun“ elementai nėra blogi, bet jų tobulam suklijavimui į visumą dar reikia laiko. Duok Dieve, jie nepasielgs kaip devynios iš dešimties lietuviškų roko grupių ir neiširs, nes „vis tiek pinigų nėra“. Kiek žmonių Lietuvoje reikia tokios muzikos - kitas klausimas. Bet galbūt šiai grupei tai nėra svarbiausia.
Įvertinimas - 7 iš 10.
"My Favourite Gun" dainos "Last Kiss" vaizdo klipas: