Net jei nepasiseks, šis gruodis vis tiek bus smagus. Juk mėnesio pabaigoje laukia vienuoliktasis gimtadienis. Taip galėtų save raminti guvi mergaičiukė iš Palangos. Tačiau talismanu tapusį pliušinį meškiną gniaužiančios dainininkės akyse — nė krislelio nerimo.
“Paulina — labai stipri psichologiškai. Ji mėgsta dainuoti, daro tai gerai ir džiaugiasi būdama scenoje. Tai — geri ženklai”, — artėjant lemiamam vakarui sakė Lietuvos radijo ir televizijos delegacijos “Eurovizijoje” vadovas Audrius Giržadas.
Repetuoti — į Kauną
“Dainuoti Paulina pradėjo anksčiau nei kalbėti. Kai jai tebuvo metai, pastebėjome, kad labai tiksliai atkartoja išgirstą melodiją”, — pasakojo mažosios eurovizininkės motina Renata.
Būdama trejų mergaitė pradėjo lankyti muzikos pamokas, dainuoti darželio renginiuose. Penktokė ir dabar lanko muzikos mokyklą.
Savo kūrybos dainą “Debesys” šįmet atlikusi atrankoje į vaikų “Euroviziją”, ji padarė didžiausią įspūdį vertinimo komisijai. Tačiau tai buvo tik kelio į konkursą pradžia.
Scenoje Paulina pasirodo su trimis kauniečių grupės “Ups” dainininkais ir pianistu Artūru Dauniu, kuris gyvena Vilniuje.
Susidarė kone visai Lietuvai atstovaujanti komanda, tačiau dėl to teko patirti ir nepatogumų — repetuoti Paulina ir Artūras važinėjo į Kauną.
“Dukters mokslai dėl to nenukentėjo. Ji apskritai labai aktyvi ir daug spėjanti”, — džiaugėsi Paulinos mama.
Instrumentas — 1000 eurų
Kaip ir kitų dvylikos konkurse dalyvaujančių šalių atstovai, Paulina į pagalbą pasitelkė suaugusius profesionalus.
Patobulinti dainos skambesį padėjo su daugeliu šalies popžvaigždžių dirbantis prodiuseris Mindaugas Lapinskis, o dėl judesių scenoje konsultavo šokėjas Gintaras Svistunavičius — beje, 2007aisiais dalyvavęs jau nebevykstančiame šokių “Eurovizijos” konkurse.
“Pasirodymas smarkiai tikrai nesikeis, gal kiek patobulintos kai kurios detalės. Pamatysite tą patį, ką ir nacionalinėje atrankoje. Tik drabužiai bus kiti — pasirinkti šviesių tonų”, — pasakojo A.Giržadas.
“Eurovizija” be nesklandumų ir paskutinės minutės pokyčių — ne “Eurovizija”. Šią tiesą atlikėjus į konkursą siunčiantis visuomeninis transliuotojas jau spėjo įsisąmoninti.
Konkurso rengėjai pasiūlė dalyvių pasirodymus praturtinti vaizdo efektais. Lietuviai nusprendė pasirinkti scenoje plevenančius muilo burbulus, tinkančius prie dainos nuotaikos.
“Likus savaitei iki išvykimo paaiškėjo, kad burbulų nebebus — persigalvota. Vietoj jų mums pasiūlė į sceną paleisti dūmus. Atsisakėme, nes tai mums visiškai netinka”, — pasakojo A.Giržadas.
Prieš išvykstant sulaukta dar vienos staigmenos. Lietuviai paprašė scenoje pastatyti vaikišką fortepijoną, kuriuo “grotų” pianistas — visa muzika, išskyrus vokalą, “Eurovizijoje” skamba iš fonogramos.
“Prieš išvykdami sulaukėme pranešimo, kad ši paslauga kainuos tūkstantį eurų. Kilo ginčas — jie nebuvo pranešę, kad muzikos instrumentų nuoma kainuos ir kiek”, — sakė Lietuvos delegacijos vadovas.
Jis vylėsi, kad ginčus su armėnais pavyks išspręsti. Blogiausiu atveju lietuviai ketino patys į sceną atsigabenti klavišinį instrumentą, kurį parūpinti žadėjo šalies ambasada.
Buvo laiko ir ekskursijoms
Lietuvos delegacija įsikūrė viešbutyje “Ani”, esančiame Jerevano centre.
Keturių žvaigždučių viešbutis, juokauja konkurso dalyviai, savaitei tapo vaikų “Eurovizijos” beprotnamiu — čia zuja visų šalių dainininkai, palydos, televizijos techninis personalas.
“Esu tik kelissyk buvusi užsienyje, ir tai — netoli nuo Lietuvos. Labai įdomu, kaip atrodo Armėnija”, — prieš išvykdama čiauškėjo Paulina.
Pasidairyti po Jerevaną ir jo apylinkes jaunieji dainininkai turėjo laiko. Iki konkurso Kareno Demirčiano sporto ir koncertų komplekse jų laukė keletas repeticijų, bet buvo numatyta ir pakankamai laiko ekskursijoms.
“Siūloma ekskursija po Jerevaną, bet tikimės apžiūrėti ir daugiau Armėnijos. Tiesa, pernai Baltarusijoje vaikų “Eurovizijos” dalyvių dienotvarkę sustygavo rengėjai — teko eiti į cirką, lankytis vaikų diskotekose”, — dėstė A.Giržadas.
Vos nuvykus į Jerevaną Paulinos laukė susitikimas su vietos lietuvių bendruomene. Tautiečiams mergaitė ir jos talkininkai surengė trumpą koncertą.
Iš viso į Jerevaną išvyko trylika Lietuvos delegacijos narių — kartu keliavo ir vadovai, Paulinos ir trijų atlikėjų motinos.
Septyniolikmetė dainininkės sesuo už Paulinos sėkmę kumščius tikriausiai laikys Lietuvoje.
“Palaikomosios komandos keliaudami į “Euroviziją” nebūrėme, bet tikimės, kad mus palaikančių bus ir Armėnijoje. Jiems vežame rėmėjų įteiktų suvenyrų — trispalvių šalikų, kepuraičių”, — sakė A.Giržadas.
Atrodo lyg suaugusieji
Tris sykius iki šiol konkurse dalyvavusi Lietuva kol kas geriausiu rezultatu džiaugėsi 2008aisiais — kai Eglės Jurgaitytės daina “Laiminga diena” užėmė trečią vietą.
Ar Paulinai gali pasisekti taip pat, o gal net geriau?
“Žinoma, labai norėčiau užimti kuo geresnę vietą. Bet aš į sceną einu su šypsena, o ten jau matysime, kaip bus. Klausiau ir kitų dainų — daug gerų, bet ir mano nebloga”, — gera nuotaika spinduliavo Paulina.
A.Giržadas mato vieną priežastį, dėl kurios į Lietuvos atstovę Europos publika tikrai turėtų atkreipti dėmesį.
“Tai — vaikų “Eurovizijos” konkursas. Nepamirškime to. Tačiau, kiek mačiau, šįmet kone visos šalys savo dalyvius stengiasi paversti suaugusiaisiais.
Pavyzdžiui, gruzinai “Candy” atrodo kaip grupė “Boney M” — perukai, aukso spalvos drabužiai. Baltarusė Lidija Zablockaja vilki suknelę su petnešėlėmis — lyg suaugusi dama.
Visi išpuošti, išdažyti. Kaip aš sakau — visi ten šįmet atrodo kaip fredericai beigbederiai ir christinos aguileros.
Paulina tarp jų atrodo taip, kaip ir turi atrodyti šio konkurso dalyvis — kaip linksmas vaikas. Tikiuosi, tai bus pranašumas”, — svarstė A.Giržadas.
Lietuviams vilčių teikia ir “Eurovizijos” gerbėjų interneto svetainės, prieš renginį Jerevane atliekančios lankytojų apklausas.
“Lietuvė jose minima tarp favoričių. Anksčiau tokių dalykų nebūdavo”, — sakė delegacijos vadovas.
Nesiseka privilioti dalyvių
* Atvirukams, marškinėliams ir kitiems niekučiams, kuriais šurmulį aplink mėgsta kelti konkurso dalyviai, lietuviai šįkart pinigų netaškė.
* Žurnalistai galės gauti įrašytas kompaktines plokšteles su Paulinos nuotraukomis, informacija apie atlikėją ir konkurse skambėsiančia daina.
* Vaikų “Eurovizija” rengiama jau devintą sykį, tačiau konkursui, regis, sunkiai sekasi įgyti pagreitį.
* 2003iaisiais konkurse varžėsi 16 valstybių. Šįmet jų — 13a. Kone paskutinę akimirką, spalio pradžioje, iš kovos pasitraukė San Marinas — nykštukinė valstybė paaiškino, kad nespėjo rasti tinkamo konkursanto.
* Kitaip nei suaugusiųjų “Eurovizijoje”, didžiosios Vakarų valstybės kiek atsainiai vertina šį renginį. Net 8 iš 13 dalyvaujančių valstybių — buvusios Sovietų Sąjungos šalys.
* “Priežastis labai paprasta — pinigai. Valstybės tiesiog ne visada turi lėšų dviem dideliems konkursams.
Vaikų “Eurovizijoje” artistai atvyksta į miestą ir gyvena savaitę, o ne dvi, kaip prieš suaugusiųjų konkursą, todėl išlaidos mažesnės.
Tačiau pats starto mokestis — beveik toks pats, kaip ir suaugusiųjų “Eurovizijoje”. Didelis”, — neslėpė A.Giržadas.
* Kalbama, kad konkursas kasmet balansuoja ant uždarymo ribos. Kuo daugiau svečių į renginį pakviesti norinčios šalys rengėjos negaili pastangų. Ne paslaptis, kad konkurso rengėjai šįmet padėjo padengti Lietuvos delegacijos kelionės išlaidas.