Kuproto malūnininko Olesiaus ir dailios merginos Gundės meilės istoriją į teatro sceną perkėlė režisierius Raimundas Banionis, o muziką parašė jaunas kompozitorius Jonas Sakalauskas.
V.Baumilai teko pagrindinis Kuprelio vaidmuo. Miuzikle taip pat pasirodys aktorius Jokūbas Bareikis ir miuziklų atlikėja Ingrida Žiliūtė.
Žadama, kad miuzikle skambės fortepijono, kanklių, birbynės, kontraboso, būgnų ir smuiko garsai, o pagrindinių vaidmenų atlikėjams talkins aštuoni šokėjai ir dainininkai.
Anglijos Gilfordo menų mokykloje studijas baigęs 24-erių V.Baumila džiūgauja - prieš porą metų priimtas sprendimas popmuzikos ir „r'n'b“ stilių vokalisto karjerą keisti į miuziklų aktoriaus darbą kol kas pasiteisina.
- Baigėte mokslus Anglijoje. Galbūt ruošiatės ilgesniam laikui likti Lietuvoje? - paklausiau Vaido.
- Ne, grįžau repetuoti šio spektaklio ir pabūsiu iki Naujųjų. O tada grįžtu į Didžiąją Britaniją. Ten laukia susitikimai, atrankos.
Pradėjau dirbti su rimta agente, kuri bendradarbiauja su spektaklių statytojais. Ji tiki mano galimybėmis, o aš turiu ambicijų ir noro pabandyti įsitvirtinti ten.
Niekada nežinai, kaip pasiseks, bet ko, kas norisi stumtis į priekį ten.
- Kitaip tariant, čia uždirbti pinigai bus išleisti pragyvenimui Anglijoje?
- Taip. Bet tai man nėra nauja, taip gyvenu jau porą metų.
Dabar matau perspektyvą. Dalyvavau šešiose rimtose atrankose, susitikimuose dėl vaidmenų. Atrankose pasiekiau paskutinį etapą. Net jei nelaimėjau vaidmens, tai jau šį tą reiškia ir suteikia pasitikėjimo savimi.
Man tiek daug žmonių sakė - ko tu ten lendi, ten milijonai talentingų dainininkų, tau nebus vietos. O aš tikiu, kad vietos gali atsirasti, ir noriu pabandyti.
Kol kas konkrečiais vaidmenimis ar pasiūlymais girtis negaliu, bet reikalai juda į priekį. Pavyzdžiui, šiuo metu Anglijoje apskritai niekas nieko toje sferoje nesvarsto - jau gyvenama Kalėdų nuotaikomis. Dėl to mane agentė ramiai išleido į Lietuvą, o sausį sugrįžus prasidės vėl pradėsime rimtai dirbti.
- Kokį įspūdį jums paliko „Kuprelis“, kai pirmąsyk perskaitėte šią knygą?
- Labai keistas kūrinys, gal net vienas keisčiausių lietuviškų. Tuo pačiu ir labai lietuviškas darbas - juk mes neatsitiktinai esame vadinami beviltiškų lyrikų tauta.
Pirmąsyk skaičiau mokykloje, o gavęs pasiūlymą vaidinti, perskaičiau dar sykį. Man atrodo, kad ten glūdi siužetas, kuris tinka miuziklo žanrui.
Muzika, kurią parašė Jonas Sakalauskas, gerai atspindi knygą. Tokia pat neįprasta, kvepia impresionizmu.
Man ji kažkuo primena „Ugnies medžioklę su varovais“ - Giedriaus Kuprevičiaus miuziklą, kuriame taip pat teko dainuoti. Tik šį kartą publikos laukia naujas kūrinys, o ne toks, kurį daugelis moka atmintinai.
- Jūsų klausytojai, išgirdę „Kuprelį“, turėtų nustebti?
- Manau, kad ne. Dainavau ir „Tade Blindoje“, ir kituose įvairių žanrų spektakliuose. Publika turbūt jau žino, kad mėgstu atlikti skirtingą kūrybą.
Man dar labai patinka, kad čia bus išlaikytas originalus „Kuprelio“ tekstas. Dažnai libretų autoriai mėgsta kūrinio kalbą padailinti, surimuoti. Žia bus, kaip originale. Knyga, perkelta į sceną.
- Kaip ketinate scenoje perteikti savo personažą?
- Režisierius Raimundas Banionis juokauja, kad teks man „truputį stuburėlį sulaužyti“, kad kuprelį įtikinamiau vaidinčiau. Tebūnie - tada man belieks tikėtis, kad miuziklas bus labai populiarus, ir iki gyvenimo pabaigos galėsiu jame vaidinti.
- Ar galima iki metų pabaigos tikėtis ir jūsų solinių koncertų?
- Bus pora tokių. Kol kas jų dar neišsižadėjau.
- Ketinate tai padaryti ateityje?
- Nežinau, jų ir savaime mažėja. Bet niekam jau seniai ne paslaptis, kad ateityje noriu eiti miuziklų keliu.