Richardas interviu pradeda atsiprašinėjimais, kad jį teko atidėti keletą dienų.
Priežastis - liga. Keli „Rammstein“ muzikantai peršalo, užsikrėtė kiti, ir dabar kosti pusė apie šimtą žmonių sudarančios grupės gastrolių komandos. Tačiau muzikantai nestabdo pasirodymų.
Nenuostabu - elektronika pagardintą metalą grojanti grupė beveik du dešimtmečius turi „kietuolių“ reputaciją. Dainininkas Tillas Lindemannas dainuodamas kartais sau galvą scenoje praskelia mikrofonu. Sloga jų nesustabdys.
Nesustabdo ir moralizuotojų priekabės, kurių „Rammstein“ sulaukia kiekvienu nauju vaizdo klipu ar daina. Sadomazochizmo elementai, ugnies pliūpsniai, agresyvus skambesys, provokuojančios temos apie žmogėdras, incestą ir vaikų kankintojus - grupės šou nėra doruoliams, per dieną tris kartus kalbantiems maldą.
Tai spektaklis, ir ne daugiau - sako „Rammstein“, jau du sykius koncertavę Vilniuje. Šįkart Kauno „Žalgirio“ arenoje jie pristatys geriausių dainų programą, įamžintą ir rinktiniu albumu „Made In Germany 1995-2011“.
Prieš kelionę 44-erių R.Kruspe „Lietuvos ryto“ skaitytojams atvirumo pagautas muzikantas prisipažino, kad ankstesnio pasirodymo Lietuvoje norėtų neprisiminti.
- Lietuvoje viešėsite trečią sykį. Ar ankstesni koncertai Vilniuje jums kuo nors įsiminė? - paklausiau Richardo.
- Labai gerai pamenu prieš porą metų vykusį koncertą Vilniuje. Tai buvo vienintelis kartas per „Rammstein“ istoriją, kai dėl manęs vos neteko atšaukti pasirodymo. Apsinuodijau maistu ir vėmiau kas dešimt minučių. Stovėjau scenoje ir galvojau - nebegaliu, neištversiu.
Tarp dainų laksčiau nuo scenos, kur manęs laukė kibiras ir rankšluostis. Kažkas baisaus, niekada nesijutau taip blogai, per visą savo gyvenimą. Kažkaip tą koncertą ištvėriau. Tada drebėdamas grįžau į viešbutį, išgėriau migdomųjų ir griuvau į lovą. Vilniaus taip ir neapžiūrėjau.
- Kai prieš kelias savaites prie Berlyno arenos atsirado mauzoliejus su jūsų kaukėmis, žvakutėmis ir užuojautų knyga, daug kas tai suprato kaip užuominą apie jūsų grupės artėjančią pabaigą.
- Tai - daugiau mūsų rinktinio albumo „Made In Germany 1995-2011“, kurį dabar pristatome, reklamos akcija. Bet mums patinka, kad publika šiame poelgyje įžvelgia įvairiausius dalykus.
Bet kas gali nutikti jau rytoj. Po šių gastrolių neturime jokių planų, bet nesame tvirtai sau pasakę - viskas, taškas. Tačiau - suprantame, kad šiuo metu rodome geriausią šou, kokį esame sukūrę.
Labai sunku atsakyti. Žinote, groju šioje grupėje 20 metų, ji - mano gyvenimas. Ir akivaizdu, kad esame pasiekę aukščiausią tašką, didžiausią populiarumą, kokio galima tikėtis. Daugiau norėti vokiškai dainuojančiai grupei nebeįmanoma. Tad mane vis aplanko klausimai - ką veiksiu, kai grupės nebebus, kokia kryptimi pasuksiu savo gyvenimą? Ar tai reiškia, kad „Rammstein“ priėjo liepto galą? Ne. Bet negali žinoti, kaip atrodys rytoj.
- Ir ką veiksite, kai viskas baigsis? Galėtumėte dirbti dailide ar atidaryti restoraną?
- Restorano tikrai nebus (juokiasi). Nors, beje, geras klausimas, aš esu trejus metus dirbęs virėju. Yra daug darbų, kuriuos noriu nuveikti. Pavyzdžiui, savo rankomis statysiu namą - pradėsiu kitais metais. Muzika - juk ne vienintelis būdas kurti.
Noriu parašyti knygą, tapti muzikos prodiuseriu - niekada to nedariau. Pati didžiausia profesinė svajonė - sukurti muziką filmui.
Be to, prieš šešias savaites man gimė dukra, tad labiausiai noriu būti geras tėtis.
- Ar jau galite atskleisti smulkmenų, kaip atrodys jūsų šou?
- Bandome jame suderinti įspūdingiausius numerius iš visų koncertų, kuriuos esame surengę praeityje, ir papildyti juos naujovėmis. Nesinori visko išduoti, nes publikai nebus taip įdomu.
Bet viena svarbi detalė - turėsime dvi scenas. Viena jų - mažytė, su pagrindine sujungta į publiką nusidriekusiu podiumu. Joje atliksime tris dainas. Publika tiesiog pašėlsta, kai gali mus pamatyti iš taip arti. Tokio susijungimo su žiūrovais seniai nesu patyręs. Man tai - labiausiai jaudinanti koncerto akimirka.
Nenoriu girtis, bet visi aplink sako, kad šie mūsų koncertai - geriausi per visą grupės istoriją. Prie puikaus pojūčio prisideda ir tai, kad grupės narių santykiai dabar - itin puikūs.
- Bet klavišininkui Christianui Lorenzui, kurį anksčiau mušdavote, degindavote ir prievartaudavote scenoje, būtinai ir šįkart nutiks kažkas negero?
- Žinoma. Tai - neatsiejama jo gyvenimo dalis, vien tai verta pusės bilieto kainos. Štai jis turbūt apsidžiaugtų, jei „Rammstein“ pagaliau iširtų (kvatojasi).
- Per beveik du dešimtmečius nė vienas muzikantas nepaliko grupės. Kur jūsų vienybės paslaptis?
- Bendravimas. Daug ko išmokau iš savo buvusios santuokos. Vienas žmogus man padovanojo ženklą, kurį pakabinau ant studijos sienos. Vienoje jo pusėje parašyta „kalbėkis“, kitoje - „išklausyk“.
Mes grupėje labai daug kalbamės, aptariame kiekvieną iškilusią problemą, neleidžiame jai pūliuoti. Be to, laikomės demokratijos principų. Kiekvienas klausimas sprendžiamas grupės narių balsų dauguma. Siekiame kompromisų. Tai sudėtinga, atima daug laiko, bet tai - vienintelis geras kelias nuo senovės Graikijos laikų.
- Vaizdo klipuose ir fotosesijose esate užsiiminėję seksu su pornografijos aktorėmis (nors intymiausias scenas atliko jūsų dubleriai) ir „mėsinėję“ nuogą moterį. Ar buvo idėjų, kurios net jums atrodė pernelyg provokuojančios?
- Taip. Režisierius Jonas Akerlundas (šokiruojančiais darbais pagarsėjęs švedų kūrėjas - Red.) mums kartą pasiūlė šį tą, ko visi atsisakėme. Tai buvo per ekstremalu. Mes turime savo moralės standartus, tad nubalsavome prieš tą sumanymą.
- Nesakysite, kas tai buvo?
- Ne, neverta. Bet tai buvo labiau šokiruojanti idėja, nei klipas „Pussy“ su atviromis sekso scenomis. Yra dalykų, kurių niekada nevaizduotume. Pavyzdžiui, kai kurių dalykų, susijusių su vaikais.
- Turbūt daug kas įsivaizduoja, kad užkulisiuose keliate orgijas, o ne lošiate kortomis ar „Monopolį“. Ar gerbėjai nustebtų, pamatę jus už scenos ribų?
- Manau, taip. Nustebtų, kokie draugiški, švelnūs ir malonūs esame, koks geras mūsų humoro jausmas. Mūsų įvaizdis juk - kitoks.
Merginos ateidavo į užkulisius ir manydavo, kad aš mėgstu sadomazochizmą. Nieko panašaus, man patinka bučiuotis. Jos labai nustebdavo - ką, rimtai? (juokiasi). Bet ką daryti, juk nepradėsiu dabar „Rammstein“ koncerte dalyti gėles.
Žmonės kartais „nepagauna“, kad esame aktoriai. Kai teatre vaidinama žudynių scena, niekas juk po to negalvoja, kad tas aktorius - išsigimėlis. Su muzikantais yra tokia problema - susikuri įvaizdį ir jo jau neatsikratysi, net jei pereisi į kitą grupę. Aktoriams - kitaip, jie kasdien vis vaidina kažką kitą.
- Keletą metų gyvenote Niujorke, šįmet grįžote į Berlyną. Pasiilgstate Amerikos, ar tėvynės šauksmas vis dėlto stipresnis?
- Žinoma, Niujorkas - nuostabus miestas, ir man jo trūksta. Jo energija - ypatinga, nedaug miestų tokią turi. Šiuo gyvenimo laikotarpiu, gimus vaikui, man buvo svarbu grįžti į Vokietiją, čia su šeima jaučiuosi ramiau. Manau, Berlyne gyvensiu dvejus trejus metus. O tada vėl pradėsiu nerimauti. Man trūksta vandenyno, erdvių. Gal vėl trauksiu į Ameriką - Los Andželas būtų neblogas variantas.
- Užaugote Rytų Vokietijoje. Ar dėl to jums dar įdomiau lankytis Rytų Europoje, matyti, kaip čia viskas keičiasi?
- Nepasakyčiau. Man įdomu visur - net ir Vakarų didmiesčiai yra skirtingi. Nors parduotuvės visur, žinoma, vienodos, ir tai erzina. Rytų Europoje pastebėjau vieną dalyką - žiūrovai tikrai labiau išsiilgę muzikos, gyviau į ją reaguoja. Jų jausmai išsprogsta tą pačią akimirką, kai žengiame į sceną. Vakaruose, kur mus jau matė 20 kartų, yra sunkiau padaryti įspūdį.
- Europai dabar - sudėtingi laikai. Jus dažnai įkvepia socialiniai reiškiniai. Ar neketinate parašyti dainą ar net visą albumą apie šią krizę?
- Mes jau esame sukūrę dainą „Mehr“, kuri puikiai atspindi tai, kas dabar vyksta. O vyksta negeri dalykai.
- Jums baisu? Kad, pavyzdžiui, grius euras ir prasidės visiškas chaosas?
- Baisu, bet ne dėl pinigų. Jau porą metų skaitau daug knygų apie ekonomiką. Kuo daugiau apie tai suprantu, tuo aiškiau matau, kaip viskas suknista. Gyvename kapitalizmo sistemoje , kuri paremta vartojimu. Kad būtų vartojimas, auga skolos. Jos pradeda viską smaugti. Kad sistema vėl galėtų normaliai veikti, ji turi sugriūti.
Bijau ateities. Rimtai mąstau, gal verta kraustytis į Naująją Zelandiją, nusipirkti karvių ir auginti pomidorus. Nes jei Vakarų pasaulyje dėl viso šito ekonomikos šlamšto prasidės karas, aš jame tikrai nedalyvausiu.
Painūs meilės viražai
* R.Kruspe turi tris vaikus - pilnametę dukterį Khirą Li, sūnų Merliną, ir pusantro mėnesio dukterį, apie kurią daug nepasakoja.
* Dukters Khiros Li gitaristas susilaukė su buvusia „Rammstein“ dainininko T.Lindemanno žmona, todėl mergina turi pastarojo pavardę. Kas yra sūnaus Merlino motina, nežinoma - R.Kruspe labai saugo žinias apie savo asmeninį gyvenimą.
* R.Kruspe buvo vedęs vieną sykį - JAV aktorę Caron Bernstein. Santuoka truko šešerius metus ir nutrūko 2006-aisiais. Po skyrybų moteris teigė, kad muzikantas - smurtauti mėgstantis vyras, kuris svetimavo nuo pirmos jų bendro gyvenimo dienos.
* Kas yra dabartinė R.Kruspe gyvenimo draugė ir dukrelės motina, taip pat neskelbiama.