Prieš metus su Kauno simfoniniu orkestru Lietuvos didmiesčių publiką linksmino britų grupė „Smokie“. Šįmet jos pėdomis seka Ch.Normanas - vokalistas, grupę palikęs 1986-aisiais ir pradėjęs sėkmingą solinę karjerą.
Prikimusio balso, kuris tapo „Smokie“ vizitine kortele, savininkas Lietuvoje surengs du koncertus - gruodžio 30-ąją dainuos Šiaulių, o paskutinę metų dieną - Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur pasirodys ir kita vyresnės kartos numylėtinė, britė Bonnie Tyler.
Jei „Smokie“ ir Chrisas susėstų viename kambaryje, pašnekesio turbūt nelydėtų glėbesčiavimasis ir apsikeitimas dovanėlėmis. Mat Chrisas mano, kad šiuo metu koncertuojanti „Smokie“ versija - švelniai tariant, šiokia tokia apgavystė.
- Šįmet Naujuosius sutiksite Lietuvoje. Kaip ketinate linksmintis toli nuo namų? - paklausiau Ch.Normano.
- Daugybę metų atsisakydavau groti paskutinį metų vakarą. Kalėdos - apskritai šventas reikalas, bet ir Naujuosius norėdavau sutikti su šeima, vaikais, kol jie dar nebuvo suaugę. Bet vaikai užaugo, išėjo, žmona neprotestavo, tad sutarėme, kad jei ateina geras pasiūlymas, reikia jį priimti.
Per Naujuosius esu koncertavęs tris keturis kartus. Viskas priklauso nuo šalies, kurioje lankomės, jos tradicijų. Bet liūdna nebūna. Į gastroles kartu su manimi vyksta 11 žmonių, visi puikiai sutariame. Todėl kartu švęsti Naujuosius - visai smagu. Sakykime taip - ne vienas mūsų kitą dieną tikrai prabus pagiringas.
- Lietuvoje koncertuosite su Kauno simfoniniu orkestru. Ar jums tai - ypatingas išbandymas?
- Nepatikėsite, bet niekada nesu surengęs solinio koncerto su orkestru, tik su styginių kvartetu. Bus labai įdomu. Be to, kartu gros ir mano grupė, o jos skambesys - kietas, „rokinis“, nors publika gal to ir nenujaučia. Orkestrui nebus lengva „permušti“ mūsų gitarų skambesį.
Dėl orkestro teko pakoreguoti dainų sąrašą - rinkomės kūrinius, kuriems tinka styginiai. Bus senų „Smokie“ dainų, mano solinių hitų ir kūrinių iš mano naujausio albumo „Time Traveller“, kuriame groju kitų artistų melodijas.
- Tame albume yra ne tik seno roko, bet ir jaunesnės kartos grupių „Snow Patrol“, „Primal Scream“, „Take That“ dainų. Iki šiol aktyviai domitės popmuzika?
- Ne taip aktyviai, kaip anksčiau, negaliu išvardyti visų grupių, kurias transliuoja radijas. Nesiklausau primityvių „popso“ grupių, bet man patinka Adele, KT Tunstall, „Coldplay“.
- Renginyje Kaune pasirodysite ne tik jūs, bet ir B.Tyler. Ar galime tikėtis dueto?
- Nežinau, nes niekas mūsų to neprašė. Tikriausiai tai neįvyks - reikėjo repetuoti, ruoštis. Esu tikras, kad padainuotume - Bonnie aš pažįstu daug metų, ji tikrai sutiktų. Bet galbūt šįkart palinksminsime publiką atskirai.
- Teko girdėti, kad pats nemėgstate kai kurių populiariausių savo dainų. Pavyzdžiui, „Midnight Lady“, kuri taip patinka publikai.
- Tiesa. Man atrodo, kad jos skambesys - nevykęs. Žinoma, groju tą dainą, bet visai kitaip jas aranžuoju. Pavyzdžiui, „Midnight Lady“ įrašyta su ritmo mašina, aidu, be gitarų - tokie buvo laikai, tai buvo madinga, bet dabar skamba idiotiškai. Su gyvais instrumentais, gitaros soluote ji skamba daug geriau. Pasikartosiu - tikėkitės roko koncerto.
- Šiuo metu gyvuojančioje grupėje „Smokie“ yra tik vienas senasis jos narys - bosininkas Terry Utley. Kada pastarąjį sykį su juo kalbėjotės?
- Senokai, gal prieš pusantrų metų. Kalbuosi su kitais buvusiais senaisiais „Smokie“ muzikantais - Alanu Silsonu, Pete'u Spenceriu. Bet su Terry mes nelabai sutariame.
- Daugybė gerbėjų svajoja, kad atsikurtų senoji „Smokie“ komanda su jumis priešakyje. Ar tai apskritai įmanoma?
- Tai būtų sudėtinga. Alanas tikriausiai sutiktų. Pete'as - galbūt, bet jis nenori leistis ilgų gastrolių. O aš manau, jei jau tikrieji „Smokie“ susiburtų, reikėtų surengti dideles gastroles, apkeliauti visą Vakarų ir Rytų Europą, aplankyti Pietų Afriką, Australiją. Reikėtų ir sukurti naują albumą, o tai vėl kelia iššūkių - kas jį rašys, kas prodiusuos, išleis? Prireiktų dvejus metus paskirti šiam reikalui, o Pete'as tikriausiai to nenorėtų.
Be to, yra viena problemėlė - Terry gastroliuoja su savo „Smokie“ versija, jam tai patinka, jis jaučiasi ištikimas tos grupės muzikantams. Jis gali nenorėti viską keisti. Man pačiam irgi visai smagu su savo grupe. Žodžiu - per daug vargo.
- Ką manote apie grupę, kuri šiuo metu koncertuoja „Smokie“ pavadinimu?
- Kai palikau grupę, nesiteisiau dėl pavadinimo. Gal tai buvo klaida. Nemaniau, kad „Smokie“ toliau gyvuos, juolab su vos vienu tikru jos muzikantu. Bet patys matote, gyvuoja (juokiasi).
Prieš du dešimtmečius turėjome didelį kivirčą. Tuo metu grupėje dar grojo A.Silsonas, mane pakeitęs Alanas Bartonas, kuris vėliau žuvo. Tas grupės variantas dar buvo „pusė velnio“. Tačiau mane gerokai „užkniso“, kai jie išleido geriausių grupės dainų albumą ir visus senus kūrinius perrašė iš naujo, be mano balso. Tarsi ištrynė mane iš istorijos. Man tai atrodė neteisinga.
Paskui vėl susipjovėme, kai jie mane padavė į teismą, nes kažkur Rusijoje mano koncerto plakate buvo užrašyta, kad esu buvęs „Smokie“ dainininkas. Įrodinėjo, kad neturiu teisės to daryti.
Po to lyg ir susitaikėme. Bet sakau atvirai - grupėje liko tik vienas narys ir keli iš šalies atėję muzikantai. Kaip galima tai vadinti „Smokie“? Terry aiškina, kad čia - mūsų bėdos, nes patys išėjome ir palikome jį „ant ledo“. Mūsų atsakymas - žinoma, bet ar tai reiškia, kad toliau gali valkioti „Smokie“ pavadinimą su kažkokiais kitais veikėjais? Bet stengiuosi apie tai daug negalvoti, nes pernelyg susinervinu.
Tik gaila, kad kažkur pasaulio pakraštyje publika pamato grupę, kuri nėra „Smokie“, nes ten groja kiti žmonės. Bet žiūrovai gal kartais to nė nesupranta, nes „tie bičai scenoje lyg ir panašūs į tuos, kuriuos mačiau ant plokštelės voko“. Iš „Smokie“ liko tik pavadinimas.
- Pernai atšventėte 60-ąjį gimtadienį. Kaip jus paveikė šis skaičius?
- Na, švelniai tariant, pajutau smūgį (juokiasi). Bet manau, kad žiauriausias man buvo 50-asis gimtadienis. Kai sukako 40, galvojau - nieko baisaus. Bet kai sulaukiau 50-ies, pamaniau, Jėzau, koks aš senas, jau įpusėjau šimtmetį.
Bet aš jaučiuosi gerai, vis dar galiu veikti tai, kas patinka. Per daug nesinervinu. Na, sulauksiu 70-mečio, o tada tai jau tikrai bus linksma (juokiasi).
- Kaip atrodo tipiška jūsų diena, kai nesate gastrolėse?
- Dažniausiai visą dieną dirbu studijoje. Kartais su žmona keliaujame į sodybą, kurią turiu Jorkšyro grafystėje. Jei grįžtu po ilgų gastrolių, nenoriu nieko veikti - išeinu pasivaikščioti, o likusią dienos dalį žiūriu filmus.