Maskvoje su ten studijuojančiu vyru Vidu Bareikiu ir sūnumi Adu nuo metų pradžios gyvenančią J.Šeduikytę į Prancūziją nubloškė sutuoktinio kūrybiniai reikalai.
Režisūros mokslus kremtantis Vidas su jaunais šio miesto aktoriais stato spektaklį apie garsius muzikantus Jimą Morrisoną, Amy Winehouse, kitus, kurie mirė būdami 27 metų.
Spektaklio premjera įvyks sausio pabaigoje. Jurga prie jo prisidėjo kaip muzikos redaktorė – mokė aktorius dainuoti ir prireikus vertėjavo.
Į Lietuvą sugrįžusi atlikėja prisiminė sceną – šiandien ir rytoj Vilniuje rengia du skirtingus pasirodymus.
Erzino prancūzų kaukės
„Labiausiai Prancūzijoje svajojau kuo greičiau grįžti į Lietuvą ir padainuoti. Taip nekantriai nesijaučiau net tada, kai tik pradėjau karjerą.
Kelionės daug ką pakeitė. Vienur tave priima, kitur atmeta. Pradedi visai kitaip žiūrėti į savo šalį.
Supratau, kad dainavimas duotas man kaip gyvenimo kelias ir, jei nebūsiu kvaila, juo ir eisiu”, – kalbėjo dainininkė.
Seną istoriją turintis miestas, tačiau atmosfera – lyg Lietuvos kaime. Toks Limožas pasirodė Jurgai.
Poros automobilis lietuviškais numeriais provokavo tiek smalsių žvilgsnių, kad Vidas netrukus iškišęs galvą pro langą pradėjo žiopliams aiškinti, jog yra iš Lietuvos.
„Paryžiuje niekam nebūtų įdomu, o ten visi spoksojo. Į užsienietį žiūrima kaip į ateivį.
Suprantu, kad tai – mažo miestelio požymis. Bet tos prancūzų kaukės, manieringumas man pasirodė ne itin priimtini.
Man jau kur kas artimesnė atvira rusų agresija nei prancūzai, prie kurių per jų pasisveikinimo bučinius prisikasti sunku. Didelis kontrastas – visi bučiuojasi, tačiau artyn neprisileidžia”, – prisiminimais dalijosi Jurga.
Atrado mokytojos gyslelę
Nuo pirmos klasės įgytos prancūzų kalbos žinios dainininkei pravertė ne sykį. Baigusi vidurinę mokyklą ji stojo į prancūzų kalbos specialybę, tačiau pritrūko balų – teko rinktis žurnalistikos studijas.
„Džiaugiuosi, nes prasta vertėja iš manęs būtų”, – juokėsi J.Šeduikytė.
Mokyti dainavimo jai sekėsi kur kas geriau nei vertėjauti.
„Teko skubiai susisteminti visas žinias, kurias esu gavusi, bandyti jas pritaikyti. Spektaklio muzika sudėtinga, reikėjo aiškinti apie kvėpavimą. Stengiausi padėti, kiek moku.
Supratau, kad mokydama net esu kiek juokinga. Tiek sergu dėl mokinių sėkmės, kad per repeticijas kartu žiopčioju, galva linksiu į ritmą. Bet pedagogo darbo pradą turiu. Gal kada nors prie jo dar teks sugrįžti”, – svarstė Jurga.
Senos dainos – kitaip
Sausį į Prancūziją vyks Jurgos vyras, o pati dainininkė kelias savaites repetuos programą, kurią pristatys gastrolėse po Lietuvą vasarį.
Šį vakarą sostinėje, „Menų spaustuvėje”, ji dar sykį parodys „MetroNomes” – teatralizuotą kūrinį su pantomimos aktoriais ir kaukėmis, įamžintą rudenį išleistame albume.
Rytoj sostinės pramogų centre „Nesės pramogų bankas” vyks Jurgos koncertas, kuriame ji atliks tiek visas „MetroNomes” dainas, tiek gerai žinomus senesnius kūrinius, tik jau be aktorių.
„Veikla skyla į dvi kryptis. Viena – spektaklis, kita – koncertai su ta pačia grupe, kuri padėjo įrašyti albumą. Čia „MetroNomes” dainas kiekvienas gali suprasti kaip nori, nėra kūrinių pristatymo titrais kaip spektaklyje.
Su dabartine grupe ir senos dainos skamba kitaip. Pavyzdžiui, „Nebijok”. Žinau, tai populiariausias mano kūrinys, bet man jau buvo sunku jį dainuoti.
Tai – daina, kuriai skambant ne viena pora susipažino, susiburkavo, pirmą kartą pasibučiavo. Bet ji jau buvo virtusi užstalės daina, kai linguoja visi į taktą ir dainuoja „mes su tavim turim naktį drąsos”.
Turėjau rasti naują požiūrį į ją. Pavyko. Dabar ji dinamiškesnė”, – pasakojo praėjusiais metais savo muzikantų komandą pakeitusi, į ją sutuoktinį ir kelis žinomus džiazo bei roko muzikantus įtraukusi Jurga.
Nesigaili išvykusi į nežinią
Į sausio pradžioje vyksiančią muzikos apdovanojimų ceremoniją M.A.M.A. Jurga kviečiama kaip viešnia – nominantų sąraše jos nėra.
Prieš keletą metų ji buvo viena populiariausių šalies atlikėjų. Išvykusi iš Lietuvos Jurga tarsi kiek nutolo nuo nuolat scenoje savo numylėtinius matyti pripratusių klausytojų, tačiau to nesigaili.
„Apie tą ceremoniją mažai žinau. Žodis „mama” man asocijuojasi su mano mama, ponia Šeduikiene.
O kelionės man būtinos, jau reikėjo ką nors naujo pradėti. Lietuvoje sėdėdama tikriausiai būčiau pradėjusi dainuoti apie egles ir tujas, kurias matau pro langą.
Negaliu dainuoti apie tai, kaip man gera, ramu, niekas nesikeičia. Privalėjau keistis.
Labai tikiuosi, kad tai, ką dabar darau, bus suprantama daugeliui.
Nors ir bijau, kad iš tikrųjų supras kur kas mažiau žmonių nei anksčiau. Bet negaliu kurti kitaip”, – sakė Jurga.