Artūras Šlipavičius, Gediminas Simniškis, Boris Taskov, Arvydas Makauskas, Donaldas Žvybas, Robertas Kancius bei nuolat prisijungiantys seni ir nauji gyvenimo projekto palydovai savo ieškojimus atliko 2009 metų pabaigoje.
Tad diskas „IVTKYGYG Live“ yra šio gyvo koncerto rezultatas.
Muzikologas Darius Užkuraitis grupę vertina dėl to, kad jie kuria nesiekdami masinio populiarumo, o tiesiog daro tai, kad patinka jiems.
Jokių kompromisų – tik ištikimybė sau. „Bet kuriuo atveju jie yra netradicinio roko veteranai.
Dabar yra daug jaunimo, kurie groja pakankamai netradicinę muziką, tačiau „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu” yra tokios „kreivos“ muzikos pradininkai“,– tikina D.Užkuraitis.
Grupė išsiskiria instrumentų įvairove ir grupės narių skaičių pokyčiais.
„Minimaliausia mūsų sudėtis buvo keturi nariai, o daugiausiai – dvidešimt vienas. Tuomet joje galima buvo išgirsti ir tromboną, ir akordeoną, ir masę kitų instrumentų, – pasakoja vienas grupės pradininkų Artūras Šlipavičius-Šlipas.
Keletas avangardinės grupės narių atkeliavo į ją netikėtai.
Boris Taskov į grupę atklydo per meilę lietuvaitei. Befilmuojant Kanadoje, Rusijoje, Bulgarijoje jis atvyko gyventi į Lietuvą, o vieną vakarą grojant „Tamstos“ klube, G.Simniškis pasiūlė prisijungti.
Grupė – pirmiausia šeima
„Negalėjau nesutikti, juk grupė, jos stilius – nepakartojami“, – su šypsena kalbėjo muzikantas. Tačiau Boris pabrėžia, kad jie yra šeima ir tik po to grupė.
Jam pritaria ir Gediminas: „Galiu paskambinti kitiems, kai norisi išgerti alaus, išsimaudyti. Greitai keliausime aplankyti Boriso vaiko.“
Jis pats į grupę atklydo atėjęs įsigyti Artūro paveikslų.
Tad nors grupėje yra verslininkų, reklamos vadybininkas, dailininkas, režisierius, bet juos vienija muzika.
„Ir visa tai kas yra gražu yra gražu”, įsikūrusi 1987 metais, buvo tituluojama kaip ekstravagantiškiausia Lietuvoje. Jie pripažįsta, kad iškrenta iš muzikinio konteksto, tačiau kai groja apie tai negalvoja. Bet jei žmonėms taip atrodo, matyt, taip ir yra.
„Muzikiniu atžvilgiu taip, bet scenoje nesielgiame ekscentriškai kaip pankai, tik kartą esame supjaustę gitarą“, – priduria Artūras.
Tokiai minčiai pritaria ir „Classic Rock FM“ muzikos redaktorė B.Surinėnaitė: „Unikalūs instrumentai, spektakliai scenoje, naudojant ir senovinius drabužius, skalbimo lentas, tarškynes atrodo tarsi perfomansai. Tačiau kiekvienas daiktas turi prasmę – tai apgalvotos improvizacijos“, – teigia ji.
Birutė Surinėnaitė su grupe susipažino mirus vienam grupės įkūrėjų, vokalistui Artūrui Barysui, bohemoje žinomam „Baro“ pravarde, tuomet ji perklausė visą jų diskografiją.
„Grupė unikali tuo, kad visi nariai asmenybės. Jų avangardinis menas yra išskirtinis ir vienintelis Lietuvoje. Tad tai, kad jie egzistuoja 25 nėra atsitiktinumas“, – pastebi radijo muzikos redaktorė. Belieka naujiems klausytojam įvertinti ar visa tai, kas yra gražu iš tiesų yra gražu.