Verta jo nepraleisti, nes antrasis grupės albumas „Hello Girls!“ rodo akivaizdų progresą. Jei pirmasis diskas „Freaky Wonder“ buvo „žalias“, chaotiškas kaip netvarkingai pritepliotas sąsiuvinis, iš antrojo jau kiek aiškiau, kur ši grupė eina - gal prie to prisidėjo grupę papildęs buvęs „InCulto“ bosininkas Aurelijus Morlencas.
Pirma daina truputį „History Of Stories“ kiek šokiruoja - panašumas į „Red Hot Chili Peppers“ skambesį toks, kad net truputį nejauku. Paskui viskas susitvarko - griežtas ir kiek „purvinas“ gitaros skambesys, lyg oro uosto angare aidintys būgnai (muzika įrašyta Anykščių koplyčioje) ir didžiąją dalį isterijos iš savo vokalo pašalinęs dainininkas Justinas Jarutis 32 minutes varo kietą, bet melancholijos prisodrintą roką. Jausmas - lyg norėtų linksmintis, bet neleidžia virš galvos pakibęs įtikėjimas, jog 2012-aisiais tikrai bus pasaulio pabaiga.
Beveik išnaikinti anksčiau kiek „užknisdavę“ niekur nevedantys instrumentiniai intarpai, susitvarkyta su vokalo aranžuotėmis. „Grunge“ stiliaus estetika kartais kiek primena amerikiečių grupę „Soundgarden“. Įtaigiausia skamba baladės - „Is There A Light“, kurios pasiklausęs nuoširdžiai tiki, kad vokalistui kažką skauda, ir albumą baigianti „Looking Down“, kai panašu, kad tas skausmas niekaip neišgydomas.
Reta užuomina, kad gali būti linksmiau, yra daina „Freedom Peace & Me“ - ritmas greitėja, bet grupės stiklinė ir toliau atrodo pusiau tuščia, o ne pusiau pilna. Žodžiu, liūdnoka keistų laikų muzika. Į radijo „topus“ nekils, bet jau turimų klausytojų būrio irgi neišbaidys. Vienintelis dalykas, kuris truputį erzina - vien neatidžiai klausantis suskaičiuotos šešios gramatikos klaidos angliškuose tekstuose. Londone praleistas pusmetis muzikantus, regis, mažai ko išmokė. Ar jie geriausi Lietuvos rokeriai šiuo metu, atsakys M.A.M.A., bet kad verti dėmesio ir nenuobodūs - tikrai.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Daina iš albumo „Freedom Peace & Me“: