Natalijos Bunkės sprendimas uždaryti grupę buvo netikėtas Kristinai Ivanovai, Gintarei Valaitytei ir Ievai Stasiulevičiūtei. Visuomenė sužinojo ne tik tokį sprendimą, bet ir internete išgirdo pokalbį, kuriame Natalija vulgariai atsiliepė apie savo koleges. Natūralu, tokie žodžiai merginas kaip reikiant įskaudino.
„Mes norime duoti atsaką, tačiau šis interviu apie mūsų skyrybas su Natalija tebus pirmas ir paskutinis“, - žurnalui „Žmonės teigė merginos.
„Mintis apie iširimą nebuvo nauja ir netikėta. Šiemet „Yvai“ sukako dešimt metų: per tą laiką buvo ir šilto, ir šalto. Su merginomis – tarp jų ir Natalija – ne kartą kalbėjomės: kada reikėtų surengti paskutinį koncertą? Kada padėti tašką? Buvome labai užsiėmusios ir neturėjome kada apie tai galvoti. Vasaros turas, daugybė koncertų, išaugusi atsakomybė žiūrovams. Staiga viskas pasikeitė. Didžiausia problema – nesutapusios nuomonės. Kai rinkdavomės dainas ar sceninį įvaizdį, mūsų pasiūlymai būdavo vieni, Natalijos – visai kiti. Tapome tarsi juoda ir balta. Konfliktas tokiu atveju įsižiebia labai greitai.“, - teigė Natalijos sesuo Kristina.
Kalbėdama apie netikėtą N.Bunkės akibrokštą, karčių žodžių buvusiai grupės lyderei nepagailėjo ir I.Stasiulevičiūtė: „Pamenu, važiuodavome automobiliu į koncertą ir guosdavomės: anksčiau visuomet vairuodavo Natalija, o kuriai vairuoti dabar? Įsivaizduokite – paliko mama vaikus vienus namie, ir jie ėmė matuotis jos drabužius. Piešti veidus dažais, matuotis aukštakulnius ir maivytis prieš veidrodį. Jei kalbėtume apie milijoną, gal ir būtų gaila dalį atiduoti. Bet dabar? Rietis dėl kelių šimtų litų? Gal jai tiesiog nepatinka, kad mums sekasi?“.
Tačiau labiausiai Natalijos seserį įskaudino kaltinimai dėl pinigų. Kristina tokią kritiką priima labai asmeniškai ir nežinia, ar kada galės už tokius žodžius atleisti seseriai: „Man skaudžiausi buvo sesers žodžiai žiniasklaidoje, kad grupė išyra dėl pinigų. Tai – tiesioginis kaltinimas man, nes būtent man ji buvo perdavusi grupės vairą, aš buvau atsakinga už vadybą ir honorarų skirstymą. Tie, kas mane pažįsta, puikiai žino, kad nepasiimčiau nė cento, kuris man nepriklauso. Niekada net kelių litų nesuapvalinčiau „į savo pusę“... Iš draugų nesulaukiau nė menkiausios abejonės – tik paguodos, jog jiems dėl to labai gaila“.