„For The Good Times“ - jau antras 2003-aisiais dėl linksmumo įkurtos grupės albumas. Jame - 12 dainų, žinomų iš kantri superžvaigždžių (Johnny Casho, Willie Nelsono, Dolly Parton ir kitų) repertuaro.
Tie, kuriems Norah vardas iki šiol asocijuojasi su tomis aksominėmis (ir jau seniai įsipykusiomis) baladėmis iš didžiuliais vilkikais į parduotuves gabento albumo „Come Away With Me“, gal su malonumu klausysis ir šio disko, nors jis, žinoma, truputį kitoks, nei soliniai panelės Jones darbai.
Jei reikėtų „For The Good Times“ surasti vieną trumpą apibūdinimą, geriausiai tiktų žodis „šilta“. Lyg visiškai atsipalaidavę grotų bare atsitiktinai susitikę seni bičiuliai, susižvalgantys ir besidalijantys šypsenomis (o tokia šios grupės filosofija ir yra). Daina „Lovesick Blues“ padvelkia lengvu džiazu, „Diesel Smoke, Dangerous Curves“ beveik priartėja prie šokių teritorijos, bet tai - retas energijos protrūkis. Didžioji dalis albumo labiau tinka klausytis, įsitaisius supamojoje kėdėje.
Kokia šios grupės gyvavimo prasmė, sunku pasakyti. Kad ir daina „Jolene“ - švelniai ir maloniai pergrotas kūrinys, N.Jones balsu, kaip ir anksčiau, galima tvarstyti žaizdas. Bet kažką panašaus šioms dainoms jau yra padarę dešimtys (o kai kurių dainų atvejų - ir šimtai) kitų žinomų atlikėjų. „The Little Willies“ variantai - visiškai neišskirtiniai.
Tačiau kartais pateisinimų ir nereikia. Pati grupė sako, kad jos nariams tai - ramybės uostas, į kurį smagu susirinkti ir be įsipareigojimų pamuzikuoti po ilgų gastrolių. Nenuostabu, kad šis albumas su pertraukomis buvo įrašinėjamas net trejus metus, nors turbūt pakaktų ir dviejų savaičių. Projektas be jokios įtampos. Jo muzika - irgi.
Įvertinimas - 7 iš 10.
„The Little Willies“ atliekama daina „Jolene“: