Kai telefono ragelyje išgirsti švelnų 34 metų Tarjos balsą, net suabejoji, kad tai – ta pati moteris, kurios galingas vokalas drebino sceną ne viename didžiuliame metalo festivalyje.
Tūkstančius gerbėjų ji pakerėjo tada, kai dar dainavo visame pasaulyje išgarsėjusioje grupėje „Nightwish”. 1996-aisiais susibūrusią grupę įsimintinos melodijos ir operinis Tarjos vokalas pavertė tikru fenomenu.
Grupės įrašai pasaulyje parduoti 8 milijonų egzempliorių tiražu – to nepasiekė nė vienas kitas suomių atlikėjas.
„Simfoninio metalo” lyderiais tapę muzikantai kilo į vis naujas aukštumas, kol prieš septynerius metus netikėtai atsisveikino su savo vokaliste.
Tarja nusprendė tęsti solinę karjerą – šiandien jos kraityje jau trys albumai. Naujausias „What Lies Beneath” pasirodė 2010-aisiais.
Jį pristatydama atlikėja išsiruošė į pasaulines gastroles, kurios baigsis šį pavasarį.
Antradienį turnė stotelė – Vilnius , „Forum Palace” rūmai. Susidomėjimo netrūksta – bilietų koncerto dieną gali ir pristigti.
Nuo mažens klasikinę muziką studijavęs, į metalo pasaulį pasukęs, bet su opera ryšių nenutraukęs sopranas, kurio balsas apima tris oktavas, „Lietuvos rytui” dalijosi mintimis apie karjeros džiaugsmus, šeimą ir santykius su buvusiais bendražygiais, kurie nutrūko ne itin gražiai.
– Pirmąkart lankysitės Lietuvoje. Kokie jūsų lūkesčiai? – paklausiau Tarjos.
– Jau labai nekantrauju. Mano draugai buvo Vilniuje ir labai gyrė šį miestą, sakė, kad privalau rasti laiko pasivaikščioti po Senamiestį, pasijusti turiste.
Man labai patinka kelionių metu fotografuoti, todėl padarysiu daug nuotraukų.
Be to, daug gerbėjų iš Lietuvos man internetu siunčia gražius laiškus. Puiku, kad pagaliau susitiksime.
Kadangi pirmą kartą viešėsiu Lietuvoje, tai atsispindės ir koncerto programoje.
Grosime kūrinius iš visų mano solinių albumų. Šios gastrolės vyksta jau trečius metus, bet ši jų dalis – išskirtinė, nes jos pabaigoje Argentinoje filmuosime koncertą DVD.
– Kurie koncertai jums buvo įsimintiniausi?
– Jų – labai daug. Pastarieji pora metų man atnešė naujovių.
Dabar pati rašau dainas ir kaip menininkė esu visiškai laisva. Tai suteikia daug energijos.
Pavyzdžiui, tik pradėjusi solinę karjerą pirmąsyk apsilankiau Bulgarijoje. Ten susirinko tiek daug žiūrovų!
Apsiverkiau iš džiaugsmo. Bulgarija dabar – mano viena mėgstamiausių šalių.
– Kartais koncertuose atliekate duetą su vietos atlikėju. Ar tai nutiks Vilniuje?
– Visko gali būti. Ateikite į koncertą – ten ir pamatysite. (Juokiasi.)
– Esate sakiusi, kad negalėtumėte scenoje sudainuoti visos operos, nes pripratote dainuoti kitaip, reikėtų naujų vokalo pamokų.
Ar ketinate kada nors tai padaryti?
– Jau keletą metų stengiuosi rasti laiko ir klasikinei muzikai. Pernai lapkritį įrašiau pirmąjį albumą, kuriame dainuoju klasikos kūrinius. Jis vadinasi „Ave Maria”. Įrašiau jį bažnyčioje Suomijoje. Buvo įdomu, ar sugebėsiu tai padaryti.
Daug repetavau su vokalo dėstytoju Buenos Airėse. Pasisekė lyg ir neblogai. Dar nežinau, kada ta plokštelė bus išleista.
Aš mėgstu klasikinę muziką, ji padeda išlaikyti gerą formą. Net gastroliuodama su roko programa, kasdien darau vokalo pratimus. Labai rūpinuosi savo balsu, technika ir sveikata.
– Ką apie metalo muziką manėte, kai buvote paauglė?
– Labiau patiko sunkusis rokas, metalistė niekada nebuvau. Patikdavo grupės „Whitesnake”, „Bon Jovi”, pagal jų dainas šokdavome su draugėmis.
Klausiausi daug popmuzikos, be to, jau nuo šešerių metų mokiausi klasikos.
Metalą į mano gyvenimą atnešė grupė „Nightwish”. Viskas, ką iki tol žinojau apie metalą, buvo grupės „Metallica” albumas, kuris man patiko.
– Jums yra tekę bendradarbiauti su daugybe garsenybių. Naujausiame jūsų albume groja gitaristas Joe Satriani, dainavote duetu su „Scorpions” vokalistu Klausu Meine, „apšildėte” Alice Cooperio gastroles.
Kuri iš šių pažinčių paliko didžiausią įspūdį?
– Visos, nes tai, kaip klostosi mano karjera – tikra beprotybė. Kai man paskambino K.Meine, pradėjau drebėti.
Aš juk jo muziką mėgau, kai buvau paauglė. Nuostabus, draugiškas žmogus.
Paskui savęs klausiau – kaip tai nutiko? „Scorpions” kviečia mane įrašyti dainą jų albumui. Ar tai gali būti tiesa? Vien mintis, kad A.Cooperis ar J.Satriani žino, ką aš kuriu, man atrodo fantastiška.
– Ar jūsų klasikinio vokalo dėstytojai kreivai nežiūri į tai, kad trinatės su metalistais?
– Kai pradėjau dainuoti su „Nightwish”, dar studijavau Jano Sibeliaus muzikos akademijoje Suomijoje.
Niekas prie manęs nepriėjo ir tiesiai nepasakė – į kokias čia nesąmones įlindai? Bet pradėjo keistai į mane žiūrėti.
Bet tai daugiau darė bendramoksliai, dėstytojai niekada manęs nemenkino, elgėsi pagarbiai. Jie žino, kad rimtai žiūriu į klasikinį dainavimą, kad ir šiandien stengiuosi tobulėti, ir tai nesikeičia. Ir šiandien galiu jiems paskambinti patarimo.
– Yra roko dainininkų, kurie prieš koncertą surūko 20 cigarečių ir išgeria pusę butelio viskio. Jūs savo balso stygų taip nevarginate?
– Ne. Man labai svarbu pailsėti. Poilsio dienomis stengiuosi beveik nekalbėti. Per ilgas gastroles būna labai sunku – kai dainuoji kasdien ir lakstai iš Meksikos į Pietų Ameriką, o iš ten – į Rusiją, tai didelis išbandymas balsui.
Svarbu palaikyti kuo geresnę fizinę formą – bėgioju ristele, atlieku aerobikos pratimus. Geriu daug arbatos ir stengiuosi pamiegoti visur, kur tik įmanoma, – užkulisiuose, lėktuve.
Man pasisekė, kad turiu labai supratingą komandą. Pavyzdžiui, užkulisiuose nė vienas muzikantas nerūko, nes nenori man pakenkti.
– Ir nesikeikia, nepasakoja nešvankių anekdotų?
– Oi ne, aš kartu su jais tuos anekdotus pasakoju. (Juokiasi.)
– Daugiau nei dvejus metus intensyviai dirbate. Po gastrolių bus ilgos atostogos?
– Nėra kada. Balandžio viduryje baigsis gastrolės, o gegužės pradžioje jau sėsiu įrašinėti naujo albumo. Sukūriau daug dainų, kurių daugelį įkvėpė kelionės ir naujos patirtys.
Jis pasirodys 2013-aisiais, iki tol dar bus išleistas šių gastrolių DVD. Darbų – iki kaklo.
– Nesinori sustoti ir, pavyzdžiui, susilaukti vaikų?
– Galvojau apie tai, ir ne sykį. Tikiuosi, artimiausioje ateityje tai ir nutiks.
Manau, galėčiau suderinti motinystę ir karjerą, nors tai – nemenkas iššūkis.
Mes su vyru kartu dirbame, keliaujame, žinau, kad galiu juo pasikliauti. Gyvenu dėl muzikos, tačiau šeima irgi labai svarbu.
– Su grupe „Nightwish” atsisveikinote prieš šešerius metus. Ar bendraujate su jos nariais?
– Ne, nė su vienu. Tiltai sudeginti.
– Ar neliūdna dėl to?
– Stengiuosi apie tai negalvoti. Bet jūs teisus, tai, kaip viskas baigėsi, yra labai liūdna. Daugiau apie tai negaliu nieko pasakyti.
– Gyvenate Argentinoje. Tai – kitokios kultūros ir papročių šalis nei Suomija.
Ar pasiilgstate gimtinės?
– Taip, bet man patinka Argentinoje. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad čia kitoks klimatas.
Nieko panašaus, čia žiemą baisiai šalta! Man reikia šiltų kailinių. Skamba kaip beprotybė, bet taip yra, nes oras čia labai darganotas.
Bet aš dievinu Buenos Aires, čia niekada nenuobodu. Patinka šurmulys. Čia visą laiką randi ką nors nauja.
Pirmąsyk čia apsilankiau prieš 11 metų ir aš, o ne mano argentinietis vyras nusprendžiau, kad gyvensime čia. Jis norėjo gyventi Suomijoje, jam patinka ramybė ir gamta.
Man irgi patinka, bet prisižiūrėjau to per visą gyvenimą ir ieškojau spalvingesnės vietos įsikurti.
Bendražygiai apkaltino godumu
Pasaulinį populiarumą pelniusios grupės „Nightwish” ir Tarjos išsiskyrimo istorija neapsiėjo be drabstymosi purvais.
2005-ųjų spalį muzikantai išmetė dainininkę atviru laišku, kuriame pareiškė, kad dainininkei labiausiai rūpi verslas ir pinigai. Jie vėliau tvirtino, kad nebegalėjo pakęsti atlikėjos vyro Marcelo Cabuli, kuris tapo jos vadybininku ir esą trukdė bendradarbiauti.
Dainininkė netrukus atskleidė, kad ketino su grupe atsisveikinti po poros metų, kartu įrašiusi dar vieną albumą ir surengusi gastroles. Apie tai ji buvo pranešusi grupės nariams.
Grupės kaltinimus ji pavadino absurdiškais. T.Turunen teigia, kad muzikantai visada uždarbį dalydavosi po lygiai ir niekam nebuvo kilusi mintis keisti šios tvarkos.
T.Turunen daina „Until My Last Breath“: