- Veronika, kada ir kodėl pirmą kartą atvykote į Lietuvą? Kokį pirmą įspūdį Jums paliko mūsų šalis?
- Lietuva man kelia malonius vaikystės prisiminimus. Atminty išliko Vilniuje ant Gedimino kalno stovintis bokštas. Pirmą kartą jį pamačiau, kai mokiausi mokykloje ir atvažiavome į Vilnių ekskursijai. Tada įsigytą atviruką su Gedimino pilies bokšto atvaizdu saugau iki šiol.
Aš dažnai įsivaizduodavau, kad esu karalaitė ir gyvenu šiame nuostabiame bokšte. Tikriausiai mano norai pradėjo pildytis, nes Lietuva man jau tapo antrais namais, čia jaučiuosi tarsi tikra karalienė (šypteli).
Kiekvieną kartą, kai atvažiuoju į Vilnių, aš jį vis labiau įsimyliu. Lietuvos sostinė labai skiriasi nuo mano gimtojo miesto Baltarusijoje. Čia labai gražu, o ypač romantiškas yra senamiestis, kur gausu mažų, siaurų gatvelių, kuriomis klaidžioti yra vienas malonumas!
- Jūs gyvenate Baltarusijoje, bet dažnai atvykstate į Lietuvą. Kur apsistojate?
- Aš įsimylėjau Vilnių iš pirmo žvilgsnio ir visuomet norėjau susieti savo gyvenimą su šia vieta, todėl įsigijau Vilniuje butą ir gavau leidimą čia gyventi.
- Ar norėtumėte čia likti visam laikui?
- Kol kas man Lietuvoje labai patinka, turiu čia daug draugų ir darbo. Man labai patinka lietuvaičiai! Bet ar liksiu čia visam gyvenimui, parodys laikas.
- Kuriuos Lietuvos miestus jau aplankėte?
- Kartu su garsiausiais Rusijos popmuzikos atlikėjais koncertavau visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kėdainiuose. Te nesupyksta kitų miestų gyventojai, tačiau kol kas mėgstamiausias Lietuvoje man yra Vilnius.
- Kuomet kalbame apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius, dažnai sakome, kad jie yra sudėtingi. Ką Jūs manote apie šių – kaimyninių - šalių tarpusavio ryšį?
- Tarpvalstybinius santykius sudėtingais gali pavadinti tik tie, kurie juos tokiais daro. O pagrindinė masė arba, paprastai tariant, daugelis žmonių bendrauja be jokių barjerų. Ir apskritai - akli yra tie, kurie nemato kitos Baltarusijos pusės.
Aš esu už demokratinius judėjimus. Ne, nepagalvokite, aš nesu prieš dabartinę Baltarusijos valdžią. Tai politikų reikalas, kurie, deja, ne visada atlieka savo darbą tinkamai, nebūna nuoširdūs. Aš visada esu už demokratiją, bet matyt, daugumai to dar nereikia.
Yra viena gera patarlė: „Kiekviena valdžia gauna tokią tautą, kurios nusipelno.“ Ir atvirkščiai: „Kiekviena tauta gauna tokią valdžią, kokia yra pati.“ Vadinasi, dar nėra tokios masės, kuriai būtų reikalinga kitokia valdžia. Todėl aš Baltarusijos valdžią priimu kaip mano tautos pasirinkimą, tačiau aš turiu teisę į savo nuomonę.
Mieli lietuviai, žiūrėkite į mane ir įžvelkite kitą Baltarusijos pusę. Esu įsitikinusi, kad ir mano gimtinės prezidentas Aliaksandras Lukašenka turi kitą savo pusę, kuri dar nėra atrasta.
- Galbūt turite planų tapti Baltarusijos meno ir muzikos ambasadore Lietuvoje?
- Taip, aš norėčiau parodyti demokratišką savo šalies pusę, supažindinti Lietuvos žmones su Baltarusijos kultūra.
- Kokius planus siejate su Lietuvos popscena?
- Aš turiu nemažai ateities planų. Manau, kad tokios mano savybės, kaip ambicijos, originalumas ir nuoširdumas padės man užkariauti Lietuvos sceną. Bet, žinoma, norėčiau, kad mano muzika pasiektų apskritai kiekvieną pasaulio kampelį.
- Su kuriais Lietuvos dainininkais norėtumėte padainuoti duetu?
- Labai greitai išsipildys vienas mano noras. Aš dainuosiu kartu su nuostabiu žmogumi ir talentingu atlikėju – Sasha Songu. Labai jį palaikiau, kai dalyvavo „Eurovizijoje“. Raginau visus savo bičiulius, gyvenančius skirtinguose Europos miestuose, balsuoti už Lietuvos atstovą. Džiaugiuosi, kad Sasha Song tąkart šauniai pasirodė.
- Pastaraisiais metais Jūs turėjote nemažai koncertų Lietuvoje, dažnai pradėdavote Rusijos superžvaigždžių koncertus? Ką Jūms reiškia ši patirtis?
- Tai man neįkainojama patirtis, kurios niekada nenusipirkčiau už jokius pinigus. Bendravimas su Filipu Kirkorovu, Valerijumi Meladzė, Kristina Orbakaite ir Nikolajumi Baskovu, bendri koncertai pakylėja mane ir suteikia papildomo entuziazmo siekti muzikinės karjeros.
- Ką manote apie Lietuvos virtuvę? Ar jau paragavote tradicinių mūsų patiekalų?
Lietuviška virtuvė nelabai skiriasi nuo baltarusiškos, joje taip pat dominuoja patiekalai iš mėsos ir bulvių. Tai sriubos duonos lėkštėje, bulviniai blynai. Man patinka jūsų šalies pasididžiavimas – cepelinai.
- Ar mokate paruošti kurį nors tradicinį lietuvių virtuvės patiekalą? Galbūt vaišinote juo savo draugus iš Baltarusijos?
- Taip, aš bandžiau paruošti cepelinus. Bet nors vargau pusę dienos, man nepavyko. Vėliau sužinojau, kad Lietuvoje, galima sakyti, yra visas „mokslas“ apie cepelinų ruošimą. O skirtinguose Lietuvos miestuose šis patiekalas gaminamas vis kitaip. Bet nenuleidžiu rankų, gal kitą sykį pavyks geriau (šypteli).