Po starto vaikų „Eurovizijoje“ 2010-ųjų pabaigoje debiutinį albumą 15-metis Bartas metus kūrė kartu su atlikėju ir prodiuseriu Arvydu Martinėnu - Vudžiu. Rezultatas - dešimt dainų, kurias net nebūtų labai teisinga vertinti pagal suaugusiųjų muzikos standartus. Kažko labai sudėtingo vaikams nepagrosi, tas pasirinkta paprasto, greitai įsimenančio „popso“ kryptis.
Vaikų „Eurovizijoje“ skambėjęs „Oki doki“ - ne vienintelis kūrinys, kurį turėtų su malonumu į eterį įsileisti popmuzikos radijo stotys. Duetu su Vudžiu įrašytas pakiliai skambantis hitas „O buvo visko“, labai „bieberiška“ baladė „Ankstyvam ryte“, su kita vaikų „Eurovizijos“ dalyve Egle Jurgaityte įdainuotas „Gundai“ - pagal visus popstandartus sudėlioti kūriniai, gausiai pabarstyti cukrumi.
Kalbinamas apie albumą, Bartas labiausiai akcentavo savo paties parašytą dainą „Kelias namo“. Galima nujausti, kodėl. Kūrinys skambesiu artimas lengvam rokui ir išduoda kiek kitokias ambicijas, nei perteikia likęs albumo turinys. Tikriausiai tai - žvilgsnis į ateitį ir tai, ką Bartas norėtų su muzika veikti užaugęs.
Stiprioji albumo pusė - balsas, kurį Bartas turi tikrai gerą ir stiprų. Silpnosios - pernelyg vienodos aranžuotės ir dainų tekstai, kurie net ir dvylikamečiams galėtų pasirodyti keistoki. Dainos „Belekaip“ eilutė: „Belekaip man gera čia, belekaip siaučia tauta, belekaip ji taško mane“. Gilu, nieko nepasakysi.
Jei Bartas nuspręs rimtai klimpti į muziką, kada nors šis albumas bus tik jo karjeros pradžios anekdotas, apie kurį interviu jis pasakos juokdamasis. O kol kas - valanda popmuzikos vaikams, ir tikrai ne pačios blogiausios.
Įvertinimas - 6 iš 10.
Barto daina „Oki doki“: