Muzikantai dažnai kalba apie tai, kas įtakojo jų kūrybą, o pats J. Cookas sako, kad tai ypatinga vieta pietų Pranzūcijoje. Ten jo tėvas, išėjęs į pensiją režisierius, praleido paskutinius 10 savo gyvenimo metų. Čia Jesse praleido daug savo vasaros atostogų, vaikščiojo gatvėmis, kuriose laiką leido romai, gėrė pilną flamenko orą, klausėsi grupės „Gipsy Kings” solisto Nicolas Reyes grojimo -šis muzikantas gyveno kaimynystėje.
Jesse gimė Paryžiuje 1964-aisiais. Būdamas trejų pradėjo barškinti žaisline gitara, bandė atkurti garsaus romų gitaristo de Platos judesius ir mimiką. Šis atlikėjas – romų gitaros legenda, išgarsėjęs savo draugyste su Pablo Picasso - turėjo didžiausią įtaką Jesse. Tėvams išsiskyrus, berniukas su seserimi ir mama persikėlė į mamos gimtinę Kanadą. Netrukus motina pastebėjo nepaprastą sūnaus talentą, kuris pakeitė visą jo gyvenimą.
„Aplinkiniai vaikystėje dažnai kartojo – „virtuozas“, - Jesse prisimena beveik gėdydamasis. - Aš nebuvau iš tų vaikų, kurie scenoje jaučiasi gerai ir džiaugiasi dėmesiu. Buvau pernelyg nedrausmingas, niekada nekartojau užduotų namų darbų. Visada grojau tai, ką norėjau groti. Mokiausi greitai ir tai man labai patiko“.
Neformalios romų improvizacijų sėijos tėvo namuose taip pat padėjo tobulinti įgūdžius. Namai Toronte ir Prancūzijoje atrodė tarsi atskiros galaktikos. Toronte jis mokėsi geriausiose džiazo muzikos mokyklose, vėliau bandė tai pamiršti ir pasinerti į romų muziką, jos kūrybiškumą, kuri perduodama iš kartos į kartą.
Ši visiškai skirtinga patirtis vėliau padėjo sulaukti didelės sėkmės ir buvo labai naudinga, nes išmokė įvaldyti muziką visiškai skirtingais stiliais. Visi gali pajusti tą aistrą, tvirtumą, įsitikinimą savo atliekama muzika. Nuo pat pradžių savo nepakartojamu flamenko rumbos stiliumi J. Cookas jau įrašė šešis studijinius albumus, kuriais mus supažindina su pasaulio muzika. Tarp savo solinių koncertų ir festivalių jis rado laiko groti su tokiomis žvaigždėmis kaip B.B. Kingas, Ray Charlesas ir Diana Krall.
J. Cooko atliekama daina „Baghdad“: