Tiems, kurie lietuviškoje muzikoje ieško šio to įdomiau nei radijo nuzulinti popmuzikos hitai, šios grupės jau nereikia pristatyti.
Legendomis apipinti grupės pasirodymai, virstantys meno provokacijomis, jokių taisyklių nesilaikanti kūryba, pamišėliški dainų tekstai – kito tokio spalvingo kolektyvo reikėtų ilgai ieškoti.
2011-ųjų pabaigoje išleidę radijo „Opus 3” studijoje įrašytą koncertinį albumą „Live”, šį savaitgalį Vilniaus klube „New York” muzikantai pasimėgauti jų ne visada lengvai virškinamomis idėjomis kviečia ir bendraminčius, ir tuos, kurie tik dabar atranda grupės IVTKYGYG muziką.
Dainininko Artūro Baryso-Baro mirtis 2005-aisiais nenutildė grupės, kurios kūryba vieniems kelia šiurpą, o kitus nardina į palaimą.
Pastaruoju metu dėmesio šiai grupei kaip niekada daug.
IVTKYGYG internete ir žniasklaidoje surengė kampaniją, kurios metu dalijasi prisiminimais, archyviniais vaizdo įrašais ir pasakoja savo istoriją.
Vieną grupės įkūrėjų dailininką Artūrą Šlipavičių-Šlipą „Lietuvos ryto” skambutis užtiko ūkinių prekių parduotuvėje. „Ieškau geltono lietpalčio pasirodymui. Bet sunkiai sekasi”, – sielojosi muzikantas.
– Atrodo, kad jūsų grupė niekada nesulaukė tiek visuomenės dėmesio, kiek dabar. Kokias mintis tai kelia? – paklausiau A. Šlipavičiaus.
– Dviprasmiškas. Susimąstau, ar esame to nusipelnę. (Juokiasi.) Žvaigždžių niekada kišenėse neturėjome, debesų nesame pasiekę. Savotiškai keista, kai pamatau tokio koncerto plakatą „Lietuvos ryte”. Prisipažinsiu – netikėjau, kad kada taip bus. Niekada netikėjau ir tuo, kad ši muzika skambės per radiją.
– Kaip atrodė pirmasis grupės IVTKYGYG koncertas?
– Jis vyko fizikų šventėje FIDI. Publikos žabtai buvo praverti. Sugrojome tris dainas. Repetavome tris mėnesius. Fizikai nesuprato, ką mes čia darome.
Įdomu, kad šiame koncerte būgnais grojo Nėrius Pečiūra - Atsuktuvas (buvęs kultinės grupės „Už tėvynę” lyderis. – Red.). O jis groja taip pat, kaip dainuoja.
Daina prasidėjo lėtai, tada virto rokenrolu, lazdelės iškrito. Jis baigė koncertą grodamas būgnais be lazdelių.
Po šio koncerto jam pasakiau, kad su savo trimis akordais eitų groti po pankroko vėliava, nes man taip neįdomu. Draugiškai išsiskyrėme.
– Jūsų kūrybą gaubia daug mitų. Yra nė vienos jūsų dainos negirdėjusių žmonių, kurie teigia, kad IVTKYGYG – visiškas muzikinis nesusipratimas.
– Mūsų muziką tvarko profesionalai. Du muzikantai yra baigę „Ąžuoliuko” mokyklą. Bosininkas Gediminas Simniškis yra grojęs su „Antimi” ir „Foje”. Pats muzikuoju daugeliu instrumentų.
Bet tai – ne muzikos grupė. Aš – tapytojas, grupės veikloje yra dalyvavę skulptoriai, kiemsargiai, fotografai.
– Ar buvo situacijų, kai publika visai jūsų nesuprasdavo?
– Buvo, ir ne viena. Prieš du dešimtmečius koncertavome Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. Esame nufilmavę tuos koncertus. Sulėtintai rodant medžiagą matyti, kaip pro mūsų galvas švilpia nuorūkos, alaus butelis.
Prieš akis plaikstėsi „Foje” vėliava. Žiūrovai tikrai neatėjo klausytis mūsų. Tad atsitraukėme porą metrų į scenos gilumą ir grojome toliau savo dainą „Šunparkis”. Pamažu „Foje” vėliavos dingo, žiūrovai pradėjo šokinėti pagal mūsų ritmą. Paimdavome publiką tokiais būdais.
– Ar koncertu gimtadienio šventė ir baigsis?
– Norėjome su draugais pasėdėti, pakelti viskio taurę. Bet klube „New York” kitą rytą bus pradėta rengtis kitam koncertui.
Gal kitą savaitę intymiai pasėdėsime pirtelėje, pažiūrėsime koncerto įrašą. O vasarą, kai bus šilta, šventę tęsime. Ketiname surengti koncertą ant Baltojo tilto Vilniuje – grosime skalbyklėmis. Išskalbsime Europos smegenis.
– Kaip koncerte bus prisimintas A. Barysas - Baras?
– Jį, Jimi Hendrixą, Jimą Morrisoną ir kitus prisiminsime kūriniu „Himnas”.
Įkalsime kiekvienam po atminties vinutę.
Atsisakėme archyvinių vaizdo įrašų, instaliacijų, nes nemėgstame kartotis.
Labai daug medžiagos rodėme Šv. Kotrynos bažnyčioje. Dabar koncertuosime kitu aspektu.