Gimusi Ukrainoje 1947 metais, Sofija Rotaru jau nuo mažens gyveno muzikos apsuptyje. Karo metu jos vyresniąją seserį pakirto šiltinė ir moteris prarado regėjimą. Tačiau ne absoliučią klausą. „Ji tapo mano antrąja mama ir mylima mokytoja“, - sakė Sofija, kurią sesuo Zina nuo pat vaikystės mokė dainuoti.
Atlikėja pirmoji Sovietų Sąjungoje pradėjo dainuoti rečitatyvu, o kurdama dainų aranžuotes ėmė naudoti kompiuterį. Jos repertuarą šiuo metu sudaro daugiau kaip 400 dainų. S. Rotaru dainuoja rusų, ukrainiečių, rumunų, bulgarų, serbų, lenkų, vokiečių, italų, ispanų ir anglų kalbomis.
Stulbinanti tarptautinio lygio karjera, mylima šeima, daugybė apdovanojimų ir medalių - tokie Sofijos pasiekimai. Užsienio spauda prieš 20 metų vadino ją „SSRS dirigente“ ir lygino su graikų atlikėja Nana Mouscouri. Dabar ją visi vadina „legendine estrados karaliene“, „primadona“, „auksiniu Ukrainos balsu“.
Po daugiau kaip 30 metų scenoje, minėdama karjeros jubiliejų, 2001-ųjų gruodį S. Rotaru pristatė savo naują koncertinę programą „Gyvenimas mano – mano meilė!“. 2007-aisiais dainininkė šventė savo 60-ąjį jubiliejų. Norėdami pasveikinti dainininkę, į Sočį atvyko šimtai gerbėjų, žinomiausi artistai ir politikai iš įvairiausių pasaulio šalių. Tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka apdovanojo Sofiją II-ojo lygio ordinu „Už nuopelnus“.
Jau šio sekmadienio vakarą Pirmojo Baltijos kanalo žiūrovai galės tapti stulbinančio S. Rotaru koncerto liudininkais.
