Gerklės operacija, balso atkūrimo pratimai, ilgos konsultacijos su medikais ir vokalo mokytojais - visa tai pernai teko patirti 60-mečiam O. Gazmanovui.
Tačiau daugiau nei ketvirtį amžiaus populiaraus atlikėjo neišgąsdinsi iššūkiais. Kandidatas į technikos mokslų daktarus, buvęs kariškis, sportinės gimnastikos meistras, o galiausiai - populiarus dainininkas. Tokiu karjeros keliu žengusio atlikėjo istorija - viena įdomiausių Rusijos pramogų versle.
Vieni priekaištauja, kad jo dainose pernelyg ryškus sovietinių laikų ilgesys. Garsios grupės DDT vokalistas Jurijus Ševčiukas Olegą yra pavadinęs „Kremliaus parketo dainiumi“.
Kiti sako, kad nereikia kabinėtis - esą O. Gazmanovas dainuoja apie universalias vertybes, o prie sovietinių temų jas bando pritempti skeptikai.
Šiaip ar taip, Lietuvoje dainininkas visada sulaukdavo anšlagų. Balandžio 11 - 15 dienomis su savo grupe „Eskadron“ jis surengs koncertus Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos arenose. Šie koncertai - atlikėjo 60-mečiui skirtų gastrolių dalis.
Jaunystės prisiminimai apie mūsų šalį, dviprasmiškai atrodžiusi jo koncerto Šiauliuose 2006-aisiais data, sprendimas mesti perspektyvaus mokslininko karjerą ir tapti muzikantu - šia ir kitomis temomis Olegas kalba ramiai ir draugiškai, vis nepamiršdamas pabrėžti, kaip smarkiai myli Lietuvą.
- Kokius prisiminimus jums kelia žodis Lietuva? - paklausiau O.Gazmanovo.
- Į Lietuvą atvykdavau ne tik tada, kai tapau populiariu artistu. Gimiau Kaliningrado srityje ir dažnai lankydavausi jūsų šalyje. Visada likdavo tik geri įspūdžiai.
Dažniausiai, žinoma, viešėdavau Klaipėdoje. Pačios kelionės į šį miestą per Kuršių neriją įsirėžė į atmintį - nuostabaus grožio vaizdai. Ne viena mano daina apie Baltijos jūrą yra įkvėpta šių kelionių.
Kaunas - vienas mėgstamiausių mano miestų visame pasaulyje. Laisvės alėja, jos ypatinga atmosfera, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejus - mano namuose kabo jo paveikslų reprodukcijos. Kito tokio menininko, taip suderinusio dailininko ir muziko talentą, aš nežinau.
Mane daug kas sieja su Lietuva. Baigęs aukštąją Kaliningrado jūrų inžinerijos mokyklą, pusantro mėnesio gyvenau Klaipėdoje. Ten buvo remontuojamas laivas, kuriuo vėliau plaukiau į jūrą.
Praėjusį kartą su manimi į Lietuvą keliavo žmona - tikiuosi, prisidės ir šį sykį. Jai labai patiko Trakų pilis ir kitos gražiausios Lietuvos vietos.
Dar - jūsų duona yra gardžiausia pasaulyje, bet tai jūs ir patys žinote. Ir didžkukuliai labai gardūs - su šiuo patiekalu mane seniai supažindino iš Lietuvos kilęs vaikinas, su kuriuo buvome Kaliningrado srities sportinės gimnastikos rinktinėje.
- Kokią programą ruošiate gastrolėms Lietuvoje?
- Žinoma, daug senų dainų, dėl jų daug žmonių eina į koncertus, bet jos bus naujai aranžuotos. Yra naujų kūrinių - neseniai įrašiau albumą.
O šiaip mano koncertai interaktyvūs. Visada pajuntu, kokių dainų publika nori. Mano grupė groja gyvai, esame surepetavę 60 dainų ir galime akimirksniu keisti repertuarą.
- Pernai jums sukako 60 metų. Ką jums reiškia šis skaičius?
- Aš tą skaičių prisimenu tik tada, kai jauni žmonės sužino, kiek man metų, ir nustemba. Paprastai juos ištinka lengvas šokas. Aš susimąstau - 30 metų dainuoju ir nesijaučiu pasenęs. Kaip filmo „Kalnietis“ herojus. (Juokiasi.) Aplinkinis pasaulis keičiasi, o aš, man atrodo, ne.
- Pernai surengėte jubiliejaus koncertą, prieš kurį jums buvo išoperuotas gerklės auglys. Ar nebuvo apėmusi baimė, kad tai - karjeros pabaiga?
- Jei atvirai - taip. Medikai nedavė 100 procentų garantijos, kad galėsiu dainuoti. Operacija buvo sudėtinga. Po jos iki koncerto buvo likę mažai laiko.
Gydytojai ragino jį atšaukti, bet negalėjau taip pasielgti - buvo parduoti visi 6 tūkstančiai bilietų. Rizikavau ir nesigailiu to.
Dabar jau viskas gerai. Po operacijos pradėjau daugiau dirbti su vokalo dėstytoju ir supratau, kad anksčiau dainuodamas darydavau daug klaidų. Sakyčiau, dabar scenoje labiau pasitikiu savimi.
- Muzikinę karjerą pradėti nusprendėte būdamas 30-ies. Tuo metu jau dėstėte universitete, bet viską metėte ir stojote į muzikos mokyklą. Artimieji nesakė, kad jūs - kvailys?
- Mane visi vadino idiotu. Man gerai sekėsi mokslas, rašiau disertaciją. Gyvenimas klostėsi puikiai. Bet pajutau nusivylimą tuo, ką veikiu, ir nusprendžiau eiti ten, kur šaukia širdis. Nemąsčiau apie pinigus, perspektyvas, tiesiog pasielgiau taip, kaip norėjau.
Tėvas jau buvo miręs, motina labai išgyveno dėl šio mano sprendimo. Ji norėjo, kad būčiau mokslininkas arba inžinierius. Visa mano giminė - mokslininkai arba verslininkai. Nėra nė vieno muzikanto.
Visi bandė mane perkalbėti, bet atsilaikiau ir įgyvendinau tai, kas man sapnuodavosi, - kuriu muziką, esu garsus, tai, ką darau, patinka daugybei žmonių.
- Ar esate parašęs dainų, kurių populiarumas jus gerokai nustebino?
- Daugybę kartų. Jei kalbame apie pramogų verslo kontekstą, aš jo nesuprantu ir darau daug klaidų. Vadovaujuosi emocijomis, o ne išskaičiavimu. Niekada neturėjau prodiuserio, nekūriau viešųjų ryšių akcijų. Tiesiog kūriau dainas.
Niekada nemaniau, kad daina „Oficery“ taps kone antruoju Rusijos himnu. Dainą „Moriačka“ parašiau labai greitai, maniau, kad ji kels šypseną, bet neįsivaizdavau, kad kiekviename koncerte jos reikalaus publika.
Arba daina „Jedinstvennaja“ - aš ją sukūriau, dainavau, tada jos paprašė Filipas Kirkorovas. Dabar tai - milžiniškas hitas. Neįsivaizdavau, kad taip bus.
- Jūsų dainos „Novaja zaria“ vaizdo klipą buvo uždrausta rodyti per didžiuosius Rusijos TV kanalus - daug kas dainoje įžvelgė Rusijos valdžios kritiką. Ar jus tai nustebino?
- Tą dainą parašiau seniai - gal net 2003-aisiais. Dabar ją bandoma susieti su šių dienų politiniais įvykiais. Nujaučiau, kad daug kas tą dainą supras neteisingai. Ji daug kam nepatiko - tiems, kurie nori, kad gyvenimas būtų skaidrus, kad nebūtų korupcijos.
Nepasakyčiau, kad sulaukiau didelių represijų ar spaudimo. Koncertuose tą dainą atlieku, dainuosiu ir Lietuvoje. Internete kūrinys sulaukė didelio dėmesio.
- Daug kas suprato, kad šia daina įsirašėte į Vladimiro Putino kritikų sąrašą.
- Žinote, turiu daug draugų, taip pat ir valdžios struktūrose, ne tik muzikantų. Bičiulius renkuosi ne pagal rangą, o pagal panašų požiūrį į gyvenimą.
Niekada nebuvau pririštas prie jokio pavadėlio. Bet negalima sakyti, kad esu opozicijoje.
Manau, kad bet kurios šalies valdžią yra už ką kritikuoti. Jei kritika konstruktyvi, tai visiems į naudą. Bet eiti prieš valdžią tik todėl, kad tave parodytų per televizorių, - man tai nesuprantama.
- 2006-ųjų vasario 16-ąją jūs koncertavote Šiauliuose. Buvote ne vienintelis Rusijos artistas, kurio koncertas Lietuvoje per pastaruosius keletą metų vyko valstybinės šventės metu. Yra teigiančių, kad tai - Kremliaus propagandos akcija.
- Juokinga. Tai - visiškas absurdas. Iš jūsų apie tai girdžiu pirmą kartą. Tikrai taip kalbama? O kada aš koncertavau jūsų šalyje per valstybinę šventę? Šiauliuose? Aš to nežinojau.
- Kokie dalykai, išskyrus muziką, jums teikia daugiausia džiaugsmo?
- Šeima, vaikai. Vyriausiam mano sūnui - 30 metų, jauniausiai dukrai - aštuoneri. Turiu tris vaikus, kiekvienas jų mane džiugina.
Mėgstu keliones ir sportą. Mėgstu džiaugtis pasauliu. Stengiuosi dovanoti kuo daugiau gėrio publikai. Tikiuosi, man tai pavyksta.