Du veteranai, nusprendę paarti instrumentinės technomuzikos dirvonuose, - teoriškai rezultatas galėjo būti gana juokingas. Bet taip nenutiko. Dešimt VCMG kūrinių tikrai turi galimybę atsirasti ir madingiausių šių dienų didžėjų grotuvuose.
Ši muzika turi ne itin daug bendro su dabartiniu „Depeche Mode“ ir „Erasure“ skambesiu - nebent su kai kuriais eksperimentais, išleidžiamais kaip papildomos dainos šių grupių singluose. Toks ir buvo sumanymas - bandyti atkartoti tai, kas taip sėkmingai kuriama pagrindinėse Martino ir Vince'o darbovietėse, nebūtų jokios prasmės.
Todėl turime valandą žaidimo sintezatoriais, gilių bosinių linijų, hipnotizuojančių melodijų ir negailestingai kalančio ritmo. Kartais visa tai atrodo kiek monotoniška - labiau madingos kirpyklos garsinis fonas, o ne dainos, kurias galėtų transliuoti radijas.
Tiesa, nuotaika keičiasi - albumą pradedanti „Lowly“ kuria nerimo atmosferą, daina „Windup Robot“ pilna cypsėjimų, tarsi Martinas ar Vince'as maigytų seno kompiuterinio žaidimo šaudyklę, o „Flux“ skamba, lyg įsijautę „diedukai“ būtų pirmą sykį atradę elektroninių garsų bibliotekos galimybes ir pabandę į penkias minutes sukišti viską, kas įmanoma.
Akivaizdu, kad ponai Gore'as ir Clarke'as nebando kažkam įtikti ar atrodyti madingi - smaginasi, sėdėdami skirtinguose miestuose ir žemynuose (visas albumas sukurtas, vienas kitam siuntinėjant kompiuterines garsų bylas), ir tiek. Kada nors galbūt vėl turės laisvo laiko ir pratęs šį žaidimą. O kol kas tai - tiesiog įdomus egzempliorius „depešistų“ įrašų kolekcijoms, nors gal atsiras ir tokių, kurie šiais kūrėjais susidomės tik dėl šių dainų.
Įvertinimas - 8 iš 10.
VCMG daina „Single Blip“: