Talino muzikos savaitėje - ilgesingų A. Orlovos dainų triumfas

Talino muzikos savaitė - ne visai tikslus pavadinimas, nes beveik du šimtai muzikos atlikėjų keliolikoje miesto klubų ir salių koncertuoja tris dienas.

Tačiau tai - smulkmena, palyginti su ketvirtą pavasarį rengiamos konferencijos ir festivalio įtaka šalies muzikinei kultūrai.

Buvusios užsienio žvaigždžių koncertų rengėjos Helen Sildnos sugalvotas renginys įsibėgėja vis labiau - paskutinį kovo savaitgalį pilnutėliai klubai šėlsta pagal muziką, kurią jau žino arba girdi pirmą sykį.

Muzikinių atradimų savaitgalis sulaukia vis daugiau užsienio žiniasklaidos dėmesio . Diskusijoms, seminarams ir koncertams šimtus atlikėjų ir muzikos specialistų iš įvairių šalių kasmet suburiantis renginys jau padėjo estų muzikantams užmegzti ryšius ir surengti pasirodymus festivaliuose Islandijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse.

Kasmet bent vieną Lietuvos atlikėją pasikviečiantys estai šįkart pasirinko A. Orlovą ir M. Palubenką.

A. Orlova - jau ne naujokė Rusijos, Ukrainos, Belgijos, Anglijos ir kitų šalių scenose, tačiau Estijoje viešėjo pirmą sykį gyvenime.

Viešnagę Taline ji įspraudė tarp dešimties koncertų gastrolių Prancūzijoje ir šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiančios filmo „Diskoteka“, į kurį sudėtos jos koncertuose rodytos vaizdo projekcijos, premjeros.

Seno kino teatro „Soprus“ salė šeštadienį buvo sausakimša - užimtos visos kėdės, jų užsiimti nespėjusieji ramstė sienas.

Būtent A. Orlovos koncertą iš keliolikos tuo metu vykusių renginių pasirinko dauguma tarptautinių Talino muzikos savaitės delegatų - festivalių rengėjų, vadybininkų, koncertų agentų ir žurnalistų.

Šurmulį pakurstė vienas žymiausių renginio svečių - įtakingiausias Rusijos muzikos kritikas Artiomas Troickis, visus kiekviename žingsnyje raginęs nepraleisti „nuostabios raudonplaukės iš mažo Lietuvos miesto“.

Likus kelioms valandoms iki koncerto, festivalio seminarų programoje būrelis muzikos ekspertų atlikėjus vertino pagal įrašus, atrinktus burtais.

Tarp jų pateko ir A. Orlovos albumas „Mutabor“. Penki iš šešių ekspertų - britų įrašų leidyklos „Brainlove“, Suomijos visuomeninio radijo, JAV radijo stoties KCRW atstovai - nutraukė skeptiškus pafilosofavimus apie kitų artistų muziką ir iškart paprašė Alinos įrašų savo kolekcijoms.

„Tiek dėmesio mažai kas gauna“, - patenkinta šypsojosi Talino muzikos savaitės rengėja Helen Sildna, pernai rudenį išgirdusi A.Orlovos dainas ir akimirksniu panorusi pasikviesti ją į Estiją.

Prasidėjus koncertui, salė nuščiuvo. Keli „nesusipratėliai“, kurie tęsė pokalbius salės gale įrengtame bare, buvo nutildyti piktoku kitų žiūrovų „tsss“.

Per 45 jai skirtas minutes A. Orlova pristatė visus savo kūrybos etapus - nuo naivokų „Vaiduoklių“, parašytų dar nesulaukus pilnametystės, iki pretenzingų kūrinių pagal Williamo Faulknerio ir Williamo Blake'o eiles.

Pasibaigus pasirodymui, žiūrovai stovėdami plojo keletą minučių. Alina išėjo į sceną nusilenkti, bet atlikti biso jai nebuvo leista - varžė griežtai suskaičiuotos festivalio pasirodymų minutės.

„Jau užkariavai Estiją. Dabar laikas pagalvoti apie dar keletą šalių“, - atėjęs į užkulisius, Aliną sveikino vieno didžiausių tiražu leidžiamų pasaulio muzikinių žurnalų „Mojo“ kritikas Kieronas Tyleris.

„Nuostabi atlikėja. Šiuo metu nemažai tokios muzikos sklinda iš Skandinavijos šalių. Man Alina kiek priminė dainininkes Anne Brun ir Reginą Spektor. Bet tai nėra blogai. Pasakysiu tiesiai šviesiai - apie Baltijos šalių muziką mes daugiausia žinome iš „Eurovizijos“. Ir čia girdėjau daug grupių, kurioms būtent ten ir vieta. O Alina - ta, kuri tikrai netiktų „Eurovizijai“. Ji pernelyg gera artistė.

Vienintelis dalykas, kuris gal kiek nepatiko - būdami scenoje greta elegantiškos Alinos jos muzikantai galėtų apsirengti kiek kitaip. Džemperiai ir sportiniai bateliai tokiam koncertui nelabai tinka“, - juokėsi britų dienraščio „The Guardian“ žurnalistė Helienne Lindvall.

Jai prieštaravo Martinas Elbourne'as - britų pramogų verslo veteranas, parenkantis atlikėjus kelioms didžiausio Anglijoje Glastonberio festivalio scenoms ir organizuojantis populiarėjančių muzikantų festivalį „The Great Escape“.

„Man kaip tik patiko, kad jie apsirengė bet kaip. Tai rodo, kad jiems rūpi tik muzika.

Alina - vienas iš tų retų atvejų, kai visiškai neturiu ką prikišti. Pagaliau išgirdau atlikėją iš Lietuvos, kuri tikrai nusipelno tarptautinės publikos dėmesio. Ji dar ir labai charizmatiška, pavyzdžiui, prastokai kalba angliškai, bet jai tai - į naudą, tinka prie kuklaus elgesio scenoje.

Į Glastonberio festivalį aš jos nekviesčiau - vien dėl muzikos žanro. Tame triukšme ir chaose jai nėra ką veikti. Bet būtinai norėsiu išgirsti ją „The Great Escape“. Jau net žinau vietą, kur surengsiu jos koncertą - bažnyčioje“, - žadėjo M.Elbourne'as.

Paklaustas, ar A.Orlova gali tikėtis rimčiau sudrumsti muzikos vandenis Anglijoje, Martinas susimąstė.

„Pirmiausia pabandyčiau nusiųsti jos įrašus TV muzikos laidų vedėjui Joolsui Hollandui - jam labai patinka toks stilius, jei jis pakviestų Aliną nusifilmuoti, jai atsivertų labai daug durų.

Aš nesakau, kad jos įrašai bus parduodami milijonais, bet po poros metų ji rinks pilnus teatrus žiūrovų Anglijoje ir galės vien iš to gyventi“, - sakė M. Elbourne'as.

M. Palubenkos pasirodymas - ryškus Alinos koncerto kontrastas. Tik pernai solinę karjerą pradėjusiam artistui organizatoriai skyrė vietą nedideliame senamiesčio bare „Kodu“ ir prekybos centre, kur dienos metu publiką linksmino daugelis festivalio dalyvių.

Tačiau ir mažyčiame „Kodu“ rūsyje M.Palubenka sugebėjo perteikti savo „kreivoko“ elektronikos ir „indie“ roko mišinio žavesį, nors atrodė gerokai per daug susijaudinęs.

„Patarčiau jam atsikratyti kompiuterio, iš kurio leidžia elektroninį foną, likti su gitara ir garso efektų pedalais. Matyti, kad jam patinka „Radiohead“ vokalistas Thomas Yorke'as. Markas šiek tiek primena jau mirusį britų dainininką Johną Martyną.

Jam dar reikia tobulėti ir atrasti save, jo dainavime - kiek per daug manieringumo. Bet jo talentas akivaizdus. Geras atlikėjas“, - sakė K. Tyleris.

„Pats labai norėjau čia atvykti. Dabar manau, kad galbūt tai reikėjo padaryti metais vėliau, kai sukaupsiu daugiau patirties.

Bet esu patenkintas. Tai buvo geras nuotykis“, - dėl to, kad teko klube groti kelioms dešimtims žiūrovų, nesisielojo M. Palubenka.

* Iiris - 20-metė estė, netrukus galinti sulaukti didelio populiarumo daugelyje šalių. Įrašų leidybos giganto EMI Suomijos padalinyje debiutinį albumą „The Magic Gift Box“ prieš keletą dienų išleidusi mergina - lyg keistas dainininkių Kate Bush ir Beyonce hibridas. Jos koncerte klube „Rock Cafe“ netrūko ir ritmingų popso numerių, ir kraują stingdančios melancholijos. Publika džiugiai ėjo iš proto.

* „Instrumenti“ - kadaise pandų kostiumais ir kaukėmis save nuo publikos slėpę du latvių a capella grupės „Cosmos“ nariai, kurie, šnabždamasi jų gimtinėje, populiarumu per keletą metų pralenks „Brainstorm“. Galima tuo patikėti - pernai Rygos arenoje pasiklausyti grupės atėjo 9 tūkst. žiūrovų, o Taline duetas surengė koncertą su įspūdingomis vaizdo projekcijomis bei keistais galvos apdangalais pasidabinusiais pučiamųjų sekcijos muzikantais. Jų muziką užsienio ekspertai pakrikštijo „keistuolių popsu“ - būtų įdomu Lietuvoje jau kelis sykius viešėjusią grupę mūsų šalyje pamatyti dar sykį.

* „Malcolm Lincoln“ - prieš dvejus metus „Eurovizijoje“ dalyvavęs estų duetas, kurio dainos „Siren“ nepatekimas į finalą Taline vadinamas nusikaltimu, šįsyk pasirodė atsinaujinęs. Iš senojo dueto liko tik vokalistas Robinas Juhkentalis, jam dabar talkina ne kompiuteris, o gyvai grojančių muzikantų grupė, naujose dainose - mažiau chaoso ir daugiau energijos. Dar viena Baltijos šalių grupė, kurios pavadinimas jau greitai gali skambėti ir daugelyje kitų šalių.