Pernai muzikos šokio spektakliui „Dulkių spindesys“ albumą pristatęs Linas netingi - „Floating To You“ yra net dvidešimt kūrinių (tiesa, čia įtraukti ir keli minutės trukmės „padurniavimai“, kurių dainomis nepavadinsi). Viskas prasideda nuo titulinės dainos – optimistiško keliautojų himno, su kuriuo Linas prieš metus vos neišvyko į „Euroviziją“. Dabar klausantis atrodo, kad tai būtų buvęs visai neblogas variantas.
Toliau į prožektorių šviesą lenda buvęs Kauno „Žalgirio“ krepšininkas Tanoka Beardas (repuojantis dainoje „Give Me I Mo' Time“), JAV žvaigždės Erykah Badu maniera balso stygų galimybes demonstruojanti „Pieno lazerių“ vokalistė Akmėja (vienas geriausių albumo kūrinių „U Right – I Left“), pasigirsta kone dabstepo skambesys (intarpas „Da System (She's Poison)“).
Jau išpopuliarėjęs kūrinys „7even Ways”, įrašytas su Lino jaunėliu broliu Mario Basanovu – tiesiog koncentruotas nerimas elektroniniu ritmu, sukeliantis klaustukų. Jei kas prieš keletą metų būtų pasakęs, kad Linas įrašys taip skambančią dainą, niekas nebūtų patikėjęs. Iš tos pačios serijos – eksperimentinio skambesio „POPulistai“, daina, kuri puikiai tiktų daugeliui elektroninės muzikos rinkinių. Bet čia pat įsimaišo ir senosios Lino grupės L+ stilistika - baladės „Išdalink save“ ir „Tavo tyroj širdy“ (su Monika Linkyte) primena tą gaivų naivumą ir lyriką, kurie kerėjo šios grupės klausytojus prieš keliolika metų.
Dar čia yra ir polinkių į triphopą (Lino deklamuojamas eilėraštis „55 vasaros ir žiemos“), hiphopą (duetas su „G & G sindikato” nariu Pushu „Ji mano“), su Vaidu Baumila ir buvusiu grupės „Requiem“ vokalistu Tomu Krivicku įrašytas repas – spyris Austrijai už Michailo Golovatovo paleidimą „Alfa. Alpės. Alegorija“. O taip pat - bandymas sukurti skandalą. Konkrečiau - daina „Kas tu toks?“, kurioje Linas, padedamas Samo iš „Bix“, vadybininko Martyno Tylos ir to paties Pusho, ne itin kultūringai pila pamazgas kažkam ant galvos. Kas tas “kažkas“ – tiesiai neįvardijama, bet užuominos aiškios. Žmonių iš Šančių, susijusių su šokiais ir pasirodančių TV laidų komisijose, Lietuvoje nėra daug. Kuo jis neįtiko Linui – velniai žino.
Pasiklausęs lieki kiek sutrikęs – akivaizdu, kad į šią muziką įdėta daug darbo ir apmąstymų, bet Linas atrodo neapsisprendęs, koks yra jo, kaip artisto, veidas. Lyrika, juodas humoras ir dešimt skirtingų muzikos stilių – čia tas pats, lyg „Metallica“ sumanytų į savo albumą įtraukti truputį technomuzikos, kantrio ir džiazo. Mažiau blaškydamasis, tvirtai apsisprendęs, kuriuo keliu eina, jis turbūt sulauktų dar daugiau gerbėjų dėmesio. Kita vertus, taip įvairiai kurti mažai kas Lietuvoje sugeba.
Įvertinimas – 8 iš 10.
L. Adomaičio daina "7even Ways":