Kūrėjas, kurio tikrasis vardas – Justinas Chachlauskas, krepšinio batalijas dažniausiai stebi per televizorių. Tačiau jis – vienas pirmųjų, iš arti pamatęs pernai Europos krepšinio čempionato metu nufilmuotus kadrus.
Juose, teigia filmo „Mes... už Lietuvą!” kūrėjai, šalies krepšinio rinktinė įamžinta taip, kaip iki šiol mažai kam yra pavykę – rodoma neretušuota jos kasdienybė, emocijos ne tiktai aikštėje, bet ir persirengimo kambariuose, pergalių svaigulys ir pralaimėjimo nusivylimas.
Prodiuseriai susirado patys
Sausį išvydęs sumontuotus filmo kadrus, Virus J gavo užduotį juos įvilkti į muzikinį foną. Kaip jam pasisekė, filmo žiūrovai pamatys gegužės pabaigoje.
„Filmo kūrėjai mane susirado patys. Vienas filmo prodiuserių Titas Petrikis buvo mano dėstytojas, kai studijavau muzikos technologijas. Pernai pranešė, kad kuria tokį filmą ir ieško kompozitoriaus.
Man buvo labai įdomu pabandyti. Seniai svajojau sukurti muziką filmui”, – pasakojo J.Chachlauskas.
Atskleidė kitokią kūrybą
Muzika, kuria Virus J paprastai publiką išjudina savo pasirodymuose, turi griežtai apibrėžtus rėmus. Filmo autorių pasiūlymas suteikė visišką kūrybos laisvę – nereikėjo sukti galvos, kaip šie kūriniai skambėtų diskotekose.
„Tai labai viliojo. Galėjau visiškai atsiriboti nuo to, ką paprastai kuriu. Atsiskleisti kitaip, galbūt parodyti kitokį savo veidą.
Kai dirbi su šokių muzika, esi šiek tiek suvaržytas ir apribotas. O čia – kitaip.
Muzikos, kurią sukūriau filmui, pagrindas – elektroninis skambesys. Tačiau yra ir gyvai skambančių gitarų. Manau, mano kūrybos nepažįstantis klausytojas žiūrėdamas neatspėtų, kad šią muziką irgi parašiau aš”, – svarstė Virus J.
Sunkiausia – pralaimėjimai
Prieš kurdamas muziką Virus J kelis kartus peržiūrėjo sumontuotą filmą.
Tada pasižymėjo esminius jo momentus, užsirašė, kokios nuotaikos kūrinių reikia.
Rezultatas – dešimt melodijų, kurios ateityje galbūt suras vietą ir Virus J pasirodymuose, bet kol kas bus girdimos tik filmo garso takelyje.
„Buvo filmo scenų, dėl kurių ilgai kankinausi. Ta nelemta dvikova, kurią pralaimėjome makedonams.
Iš pradžių ten sklinda griežtas, aštrus ritmas, pasigirsta dabstepo stiliaus garsai. O po to, kai jau paaiškėja, kad pralaimėjome, muzika pereina į liūdnesnę melodiją.
Bet ir joje stengiausi išlaikyti vilties nuotaiką. Nenorėjau, kad skambėtų, lyg tai – jau pasaulio pabaiga.
Arba scena, kai po to pralaimėjimo Kęstutis Kemzūra sako įkvepiamą kalbą žaidėjams stengdamasis juos užvesti kovai su slovėnais – tam irgi reikėjo išskirtinio kūrinio”, – kalbėjo muzikos autorius.
Su žaidėjais susitikti neteko
Sukurtą muziką teko ne kartą keisti ir taisyti.
Dėl savo solinės kūrybos Justinui netenka su niekuo tartis, o čia reikėjo įsiklausyti ir į filmo prodiuserių bei režisierių nuomonę.
Tai sunkesnis, bet ir įdomesnis kelias, pripažįsta kaip filmų muzikos kompozitorius debiutuojantis vaikinas.
„Aš tam tikras vietas įsivaizdavau vienaip, filmo kūrėjai – kitaip. Normalu, komandinis darbas. Dėl nieko nesusipykome.
Šios muzikos dar nerodžiau net geriausiems draugams. Nekantrauju išgirsti nuomonę”, – sakė Justinas.
Jam ne mažiau įdomu, ką apie muziką pasakys Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjai.
Nė su vienu jų Justinas nėra pažįstamas, pernai Lietuvoje vykusias Europos čempionato kovas irgi stebėjo per televizorių.
„Neturiu to maniakiško noro susipažinti su garsenybėmis. Puikiai žinau, kad krepšininkai – tokie patys žmonės kaip ir mes. Grodamas klubuose matau daug garsių žmonių, gal dėl to ir nelakstau rankioti autografų”, – juokėsi Virus J.
Kviečia į albumo pristatymą
Ši gegužė didžėjui Virus J – išskirtinė. Greta filmo „Mes... už Lietuvą!” garso takelio jis pristato solinį albumą „Try It”, kuriame skamba visai kiti kūriniai.
Šį šeštadienį sostinės rūmuose „Forum Palace” Justinas rengia šio albumo pristatymo šou, kuriame dalyvaus ir jo bendražygiai – didžėjai bei elektroninės muzikos atlikėjai Andy Lau, „M & D Substance”, Jovani, Andrius Alien, „Flaxen Beats”.
Publikai Justinas žada šešias septynias valandas truksiantį vakarėlį, kuriame kartu su juo scenoje pasirodys ir vokalistai Kristina Jatautaitė bei Soliaris.
„Net jei visi sako, kad šiais laikais iš muzikos albumų nepraturtėsi, man buvo labai svarbu jį išleisti. Tai – tarsi vizitinė kortelė, mano darbo įprasminimas”, – sakė didžėjus.