Kai Zakkui buvo dvidešimt, jis išdrįso pasiųsti savo įrašą legendiniam britų dainininkui Ozzy Osbourne'ui.
Šiandien 45 metų amerikietis - ne tik metalo gerbėjų meilę pelniusios grupės „Black Label Society“ lyderis, bet ir nuolat su O. Osbourne'u gastroliuojantis gitaristas.
Ne išimtis bus ir ši vasara, tačiau prieš tai, pirmadienį, Z. Wylde'as su „Black Label Society“ dar pasirodys Vilniuje, „Forum Palace“ rūmuose.
„Mes tikrai surengsime labai gerą koncertą. Didžiąją jo dalį sudarys Lady Gagos ir Justino Bieberio dainos“, - rimtu tonu į telefono ragelį dėstė vienu geriausių metalo gitaristų pasaulyje vadinamas Z. Wylde'as.
Tikrai? „Taip. Bet, žinoma, kadangi bus ir vyresnių klausytojų, reikės dar pridėti Madonnos dainų“.
Gal jau pakaks maivytis? „Kodėl, žmogau? Įsivaizduoji, kaip gerai skamba Lady Gagos dainos, kai jas perleidi per didžiulę „Marshall“ garso kolonėlių sieną? Jos įgyja naują gyvenimą. O jei dar duetas su pačia Lady Gaga - ech, pasaka“, - toliau smaginosi Zakkas.
Interviu, iš kurio neverta tikėtis rimtų šnekų. Tačiau „Black Label Society“ kasdien įrodinėja, kad jiems svarbiausia - linksmintis.
- Šiais metais neketinote groti su Ozzy, bet teks tai daryti, nes dėl gitaristo Tony Iommi kovos su vėžiu gastroles atšaukė atsikūrusi legendinė grupė „Black Sabbath“.
Vietoj jos gastroliuos tik šios grupės vokalistas Ozzy su bičiuliais, tarp kurių būsite ir jūs. Kaip dėl to jaučiatės? - paklausiau Zakko.
- Viena vertus - liūdnai. Labai norėčiau, kad koncertuotų „Black Sabbath“, juk tai mano mėgstamiausia grupė.
Visi meldžiamės, kad Tony pasveiktų. Jis laikosi gerai, tik gastroliuoti jam būtų per didelis iššūkis. Girdėjau naujas dainas, kurias kuria „Black Sabbath“. Skamba fantastiškai.
Antra vertus, tai, kad vėl galėsiu pagroti su Ozzy, - labai smagu. Be to, šiuos koncertus apšildys „Black Label Society“.
- Prieš trejus metus ir jūs turėjote rimtų problemų dėl sveikatos. Nebijojote, kad tai sustabdys jūsų karjerą?
- Taip, buvo truputį baisu. Man pradėjo siaubingai skaudėti koją. Pagalvojau - kas čia per velniava, gal viskas todėl, kad persistengiau stripinėdamas scenoje, gal pasitempiau raiščius.
Maniau, kad per porą dienų praeis. Bet nepraėjo. Pradėjau nebejausti kelio. Žmona įkalbėjo nuvažiuoti į greitosios pagalbos punktą. Ten gydytojas ištyrė koją ultragarsu - žinote, kaip tiria nėščias moteris.
Pasirodo, užako venos, jose susidarė trombai. Tai problema, su kuria susiduria lėktuvų pilotai ir šiaip žmonės, kurie mažai juda.
Gydytojas sakė - nepakankamai vaikštai, o aš maniau - nesąmonė, juk tiek lakstau po sceną. Tik paskui susimąsčiau, kad daug laiko praleidžiu sėdėdamas, kai repetuoju, groju fortepijonu, ar lindėdamas baruose iki ryto.
Ši problema pavojinga gyvybei. Iškart paklausiau, ar turėsiu mesti gerti. Daktaras pasidomėjo, kiek geriu kasdien - bokalą alaus, du? Žmona nevalingai pradėjo kvatotis: dėžę, o ne bokalą, ir tai tik pradžiai.
Gydytojas susimąstė ir ištarė: „Žinai, Zakkai, nekenčiu to sakyti, bet jei tai ne genetinis paveldėjimas, gali būti, jog būtent visi tie girtavimo metai išgelbėjo tau gyvybę.“
Atsisukau į žmoną ir išrėkiau: „Matai, vis kokia nors nauda iš gėrimo“. Bet dabar - jau viskas. Aludės man uždarytos. Kiti grupės nariai į mane žiūri kaip į mižnių. Prarado sugėrovą. Ką padarysi.
- Sumažėjo vakarėlių po koncertų?
- Ne, tiesiog nebegeriu alkoholio. Mano visas gyvenimas - nesibaigiantis vakarėlis. Visas kitas kvailiojimas per gastroles išliko.
Toks jau mano darbas ir aš jo siekiau - juk neatsitiktinai ant mano kambario sienos nuo mažens kabojo gitaristų Jimi Hendrixo ir Jimmy Page'o plakatai. Mėgstu keliauti, mėgstu groti, mėgstu repetuoti.
- Šeima nepyksta?
- Ne. Jūs man parodykite kitą darbą, kurį dirbdamas galėčiau pusantro mėnesio kasdien sėdėti namie nuo ryto iki vakaro, būti su vaikais. O taip būna, kai grįžtu iš gastrolių.
Du mano vaikai jau studentui, jaunėliui Hendrixui devyneri, su juo leidžiu daug laiko. Beje, po šešių savaičių susilauksime ketvirtojo sūnaus.
- Ar kuris iš jūsų vaikų groja muzikos instrumentu?
- Ne, nė vienas. Ir aš jų neversiu to daryti, kaip manęs nieko daryti nevertė mano tėvai. Galima vaikams kai ką parodyti, bet tegul jie renkasi patys.
Aš pats gyvenu iš muzikos, bet dėl to, kad mėgstu daržoves, juk neversiu jų nuolat valgyti ir savo vaikų.
- Pradėjote groti gitara būdamas keturiolikos. Ar jau tada žinojote, kad būsite roko žvaigždė?
- Iš tikrųjų pradėjau būdamas aštuonerių, bet mečiau - labiau rūpėjo su draugais žaisti futbolą. O keturiolikos pamačiau, kaip groti gitara mokosi brolis, ir pamaniau - oho, kaip tai kieta.
Iki tol mokykloje visiems aiškinau, kad būsiu jūrų biologas, nes man patinka baltieji rykliai, arba beisbolininkas. Bet gitara viską pakeitė.
- Kas jums yra geras rokas?
- Muzika, kuri sujaudina. Ir tai - ne tik rokas. Man labai patinka „Led Zeppelin“, „Black Sabbath“, „Alice In Chains“, „Soundgarden“, bet patinka ir lengvesnė muzika - Eltonas Johnas ar „Eagles“.
Lady Gaga, beje, puikiai groja fortepijonu. Metalistai mano, kad popsas - kitas pasaulis, bet pasiklausykite Adele. Ji juk nuostabi.
Man patinka klausytis ir Joe Passo, kitų džiazo atlikėjų, taip pat - klasikos. Reikia kartais pabėgti nuo roko. Jei jūs dirbate „McDonald's“ restorane, juk tikriausiai nevalgote sūrainio kasdien.