Antradienio popietę Baku senamiestyje skambėjo su lietuvišku akcentu tariamos dialogų nuotrupos iš legendinės kino komedijos „Briliantinė ranka“ ir skambus juokas.
Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ Donatas Montvydas atokvėpio dieną skyrė ekskursijai po Azerbaidžano sostinės senamiestį. Jį, jo mylimąją Veroniką Brasaitę ir Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovą Audrių Giržadą pralinksmino galimybė įsiamžinti prie namo, kur filmavosi Jurijus Nikulinas ir Andrejus Mironovas ne vieną dešimtmetį populiariame filme "Briliantinė ranka".
„Po kiek šitie? Ne, paieškosime pigiau“, - praktiškumo jausmo, apžiūrinėdamas prekeivių siūlomas tradicines kepuraites, neprarado dainininkas.
Suvenyrais jis nepraturtėjo, bet įspūdžių pasisėmė iki soties.
Tradicijų ir modernumo derinys Baku greitai pakeri. Iš restorano, įsikūrusio tryliktojo amžiaus pastato rūsyje, gali išeiti į aikštę, iš kurios matyti virš Baku horizonto iškilę stulbinantys statiniai – trys neįprastų formų dangoraižiai, simbolizuojantys ugnies liepsnas.
Šalia – naujoji, vakare visų spalvų projekcijomis spindinti „Crystal Hall“ arena, greta kurios – milžiniška Azerbaidžano vėliava, plevėsuojanti ant 162 metrų aukščio stiebo (antrojo pagal aukštį pasaulyje).
Vaizdų, gniaužiančių kvapą, Baku gali prisižiūrėti kiekviename posūkyje. Iščiustyta lėja, nusidriekusi Kaspijos jūros įlankos pakrante – vietos gyventojai prasitarė, kad didžioji dalis jos nutiesta per pastarąjį pusmetį.
Įlankoje trykštantys didžiulis fontanas, nušviečiamas visomis vaivorykštės spalvomis, modernūs dangoraižiai, išdygę per pastaruosius penkerius metu. Mergelės bokštas, iš kurio Baku gali apžvelgti lyg iš paukščio skrydžio. Prabangios parduotuvės, iš Londono atgabenti taksi automobiliai – net sunku patikėti, kad nemažai namų čia prieš du dešimtmečius neturėjo dujotiekio. Dabar Baku centras primena JAV ar Vakarų Europos didmiestį, o naujos architektūros užmojais ne vieną jų ir lenkia.
Tiesa, toliau nuo pagrindinių gatvių padvelkia kitokia realybe – senutėliai, suklypę pastatai ir skurdžiai įrengtos parduotuvėlės, šalia naujutėlio „Porsche“ pastatytas „Zaporožietis“. Tačiau žmonės – nuoširdūs, kupini optimizmo ir be galo draugiški.
„Dar daug ką reikia pakeisti, perstatyti, bet mes stengiamės“, - pastebėjęs į griuvėsius nukreiptą kamerą, prabilo gidas.
Lietuviai mieste traukia smalsius žvilgsnius. Du berniukai ilgai drąsinosi, bet galiausiai priėjo prie Donato ir paprašė kartu nusifotografuoti, nes „tiesiog nori nuotraukos su užsieniečiais“.
Vienoje centrinių aikščių dainininką sustabdė aikčiojantys norvegai, jau antrą sykį paprašę atlikėjo autografo.
„Mes juk buvome susitikę Amsterdame“, - dainininko atmintį gaivino „Eurovizijos“ gerbėjai, prieš kelias savaites buvę Donato pasirodyme Olandijos sostinėje.
„Eurovizijos“ akreditacija, regis, čia atvertų duris ir į šeimos šventes ar paprasto Baku gyventojo butą – kad Azerbaidžane vyksta didžiausias Europos muzikos konkursas, akivaizdžiai džiaugiamasi.
„Eurovizijos“ etiketėmis Baku puošiami ir alaus buteliai, ir mobiliojo ryšio kortelės, ir daugybė kitų produktų, o konkurso plakatų ir vėliavų pilna kiekviename žingsnyje.
„Žinome, kad tai – didžiausias renginys Europoje. Bet mums tai – didžiausias pasaulio renginys“, - neslėpė kalbinti jauni azerbaidžaniečiai.
Pasivaikščiojimą po sanąją Baku dalį D. Montvydas baigė, mėgaudamasis tradiciniais azerbaidžaniečių virtuvės patiekalais ir iš čia augančių žolių gaminamu limonadu „Tarchun“, kurio skonį Lietuvoje jau buvo pamiršęs.
Laisvalaikio Azerbaidžaną jis dar turės pakankamai – planuojama ir ekskursija į užmiestį, ir kitų šalių vakarėlių lankymas, ir oficialus konkurso atidarymo vakaras, vyksiantis specialiai įrengtame „Eurovizijos“ klube.
„Esu labai prisirišęs prie savo gimtosios šalies, bet čia gyventi galėčiau“, - šypsojosi D. Montvydas. Azerbaidžano sostinėje viešintis Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ šį miestą įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio.