Trečiadienį puošnioje „Crystal Hall“ arenoje Donatas Montvydas užlipo ant scenos dar vienai generalinei repeticijai. Tačiau pastaroji buvo neeilinė – čia viskas priminė tikrąjį pasirodymą: ištaigingais kostiumais pasipuošę vedėjai, vienas po kito į sceną iškeltomis galvomis žengiantys atlikėjai, spalvinga scenografija. Skirtumas tik toks, kad daugiau nei 20 tūkst. žiūrovų talpinančioje arenoje kėdės buvo tuščios.
Nepaisant to, atliekant dainą Donatui per kūną bėgiojo šiurpuliukai. Pasak jo, reikia suprasti, kad lemiamas pasirodymas neišvengiamai artėja ir nuo jo pabėgti niekur nepavyks. „Nuteikiau save, kad mane stebės milijonai žmonių, vertins komisija. Kasdien bandau save pripratinti prie to“, – portalui lrytas.lt atviravo D. Montvydas.
Jis taip pat prisipažino, kad visuomet psichologiškai lengviau, kai supranti, kad tavo pasirodymas – ne galutinis.
„Net žinodamas, kad niekas nemato ir niekas nevertina, generalinę repeticiją stengiuosi traktuoti rimčiau nei eilinę“, – užsiminė jis.
Panašu, kad Donatas su kiekvienu pasirodymu scenoje jaučiasi vis drąsiau, labiau pasitiki savimi. Jis juokėsi, kad sceną reikia „prisijaukinti“, kitaip tariant – iš arčiau pažinti kiekvieną jos kvadratinį metrą.
„Scena – lyg buto išdėstymas, lyg fengšui. Reikia suprasti visus jos kampus: kas kur sėdi, iš kurios pusės atsuktos kameros, kur stovi operatoriai“, – sakė jis ir žaismingai save palygino su katinu, kuriam jauku tampa ten, kur jis pažįsta aplinką.
Dainininkui nuolat talkina jo mokytojas Edmundas Seilius ir dainos kompozitorius, gruzinas Brandonas Stone'as. „Jie – profesionalai, žino, ką daro“, – įsitikinęs Donatas.
Jis džiaugėsi, kad sulaukia tik objektyvių pastabų, kurios nekelia streso, o priešingai – padeda judėti į priekį.
D. Montvydas antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje pasirodys gegužės 24 dieną, ketvirtadienį.
Iš aštuoniolikos dalyvių savo dainą „Love is Blind“ jis pristatys paskutinis.