28 metų dainininkei, turinčiai marokiečių ir berberų kraujo,
profesionalių vertinimo komisijų nariai ir televizijos žiūrovai
iš visos Europos skyrė 372 taškus.
„Esu labai labai laiminga. Šis jausmas - tarsi netikras. Nemėgstu vakarėlių tačiau šį vakarą tikrai pasilinksminsiu. Laikas tarytum sustojo. Nebūčiau pajėgusi to padaryti be jūsų. Labai jums dėkoju“,
- švelniai kalbanti dainininkė padėkojo „Krištolo rūmuose“ savo
gerbėjams už palaikymą, kai buvo paskelbta apie jos pergalę.
Po dvylika taškų Loreen, kurios tikras vardas yra Lorine Zineb
Noka Talhaoui skyrė net 18 šalių, tarp jų Latvija ir Estija.
Švedijos atstovės pergalė reiškia, kad kitais metais
Eurovizija grįš į vieną savo citadelių. Juk būtent Švedijos
visų laikų garsiausia grupė „Abba“, kuri pelnė ilgalaikę šlovę
laimėjusi šį konkursą 1974 metais su daina „Waterloo“, tapo vienu
ryškiausių šio kičo ir ekstravagancijos nestokojančio dainų
konkurso simboliu.
„Aleliuja!“, - sušuko Švedijos delegacijos Baku vadovas
Christeris Bjorkmanas spaudos konferencijoje.
Po Loreen sėkmės Švedija jau penktą kartą tapo šio konkurso
laureate. Vis dėlto paskutinį kartą ji šventė pergalę konkurse
jau daugiau kaip prieš dešimtmetį – 1999 metais.
Dainuojančių bei šokančių močiučių grupė iš Buranovo
kaimo „Buranovskije babuški“ („Buranovo bobutės“) kėlė didelį
ažiotažą ir pelnė daug publikos simpatijų, tačiau jų numeris
„Party for Everybody“ su choreografiniais elementais ir rūkstančia
rusiška krosnimi neįstengė mesti rimto iššūkio Švedijos
atstovei ir liko antroje vietoje su 259 taškais.
Į trejetuką taip pat pateko 40 metų atlikėjas iš Serbijos
Želko Joksimovičius, surinkęs 214 taškų
su lėta balade „Nije Ljubav Stvar“.
Eurovizijoje jis jau buvo dalyvavęs tris kartus – vieną sykį
kaip dainininkas, o du kartus kaip kompozitorius.
Renginio šeimininkės atstovė Sabina Babayeva
kone vėl nepakartojo praėjusių metų Azerbaidžano sėkmės – su
daina „When the Music Dies“ ji gavo 150 taškų ir užėmė ketvirtą
vietą. 32 metų azerbaidžanietei 12 taškų skyrė Lietuva.
Be Švedijos, Rusijos, Serbijos ir Azerbaidžano, į pirmąjį
dešimtuką šiais metais dar pateko Albanija, Estija, Turkija,
Vokietija, Italija ir Ispanija.
Paskutinę vietą Baku užėmė Norvegijos atstovas Tooji
— šio iš Irano kilusio atlikėjo daina „Stay“ gavo tik
septynis taškus.
Britų scenos veteranas Engelbertas Humperdinckas nepateisino į jį dėtų vilčių — su balade „Love
Will Set You Free“ jis surinko 12 taškų ir liko priešpaskutinis. 76
metų E. Humperdinckas buvo vyriausias atlikėjas vyras, kada nors
dainavęs Eurovizijoje.
Lietuvos atstovas Donatas Montvydas (Donny Montell), atlikęs
dainą „Love is blind“, surinko 70 balų ir užėmė 14 vietą.
Maksimalų - 12 balų - skaičių Lietuvai davė Gruzijos žiūrovai.
Latvijai šiemet atstovavusiai 32 metų dainininkei Anmary, kuri
atliko kūrinį „Beautiful Song“, šiemet į finalą prasimušti
nepavyko (antradienį vykusiame pusfinalyje ji gavo 17 taškų ir
užėmė 16 vietą), o 25 metų Estijos atstovui Ottui Leplandui sėkmė nusišypsojo – su daina „Kuula“ („Klausyk manęs“) jis surinko 120 taškų ir užėmė šeštą vietą.
Musulmoniško Azerbaidžano - naftos turtingos buvusios
sovietinės respublikos, kurioje gyvena 9,2 mln. žmonių, -
pareigūnai vylėsi šiuo konkursu pelnyti tarptautinį pripažinimą
savo šaliai, kuri dabar labiausiai žinoma kaip energijos išteklių
eksportuotoja.
Tačiau pasirengimą konkursui temdė kaltinimai dėl žmogaus
teisių padėties ir dėl autoritarinės Aliyevų
dinastijos nepakantumo opozicijai ir žmogaus teisių gynėjams.
Pasibaigus konkursinei renginio daliai scenoje pasirodė Eminas
Agalarovas, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo
žentas, ir atliko savo dainą.
Nelauktas Emino, kuris yra vedęs I. Aliyevo ir jo žmonos Mehriban, vadovaujančios Eurovizijos organizaciniam komitetui, dukterį Leylą, įtraukimas į renginio programą dar labiau
paskatino kalbas apie šalyje viešpataujantį nepotizmą.
Žmogaus teisių gynėjų nuogąstavimus dėl žodžio varžymo
laisvės patvirtino ir policijos susidorojimas su aktyvistais, kurie
penktadienį bandė surengti protesto akciją netoli tos vietos, kur
vyko konkursas.
Trims šioje akcijoje dalyvavusiems demonstrantams šeštadienį
buvo skirta laisvės atėmimo nuo penkių iki šešių dienų bausmė,
o dar 17 buvo nubausti 20-25 manatų (55-88 litų) nuobaudomis.
Renginį aptemdė ir Armėnijos atsisakymas dalyvauti šiųmetėje
Eurovizijoje dėl nuogąstavimų, kad jų piliečiai gali susidurti su
priešišku elgesiu. Tuo tarpu Azerbaidžanas uždraudė atvykti į
konkursą tiems, kurie yra lankęsi Jerevano remiamų armėnų
separatistų valdomame Kalnų Karabache.
Ne taip kaip kai kurios Europos valstybės, kurios Euroviziją
vertina tik kaip lengvabūdišką pramogą, Azerbaidžanas konkursą
rengė kaip didelės politinės reikšmės įvykį ir išleido
milijonus dolerių sostinei išgražinti.
Pats konkursas vyko ultramoderniuose „Krištolo rūmuose“ ant
Kaspijos jūros kranto, kurie atsiėjo 134 mln. dolerių ir buvo
pastatyti specialiai Eurovizijai per vos aštuonis mėnesius.
Konkurso finalą šiuose rūmuose stebėjo maždaug 20 tūkst.
žmonių. Dar apie 125 mln. žiūrovų visame pasaulyje dainininkų
pasirodymus sekė per televiziją.
Pirmasis Eurovizijos konkursas buvo surengtas 1956 metais. Tada
jame dalyvavo 16 atlikėjų, o nugalėtoja tapo Šveicarija, kurioje
vyko konkursas.
Galutinė šalių rikiuotė:
1. Švedija (372 taškai) 2. Rusija (259) 3. Serbija (214) 4. Azerbaidžanas (150) 5. Albanija (146) 6. Estija (120) 7. Turkija (112) 8. Vokietija (110) 9. Italija (101) 10. Ispanija (97) 11. Moldova (81) 12. Rumunija (71) 13. Makedonija (71) 14. Lietuva (70) 15. Ukraina (65) 16. Kipras (65) 17. Graikija (64) 18. Bosnija ir Hercegovina (55) 19. Airija (46) 20. Islandija (46) 21. Malta (41) 22. Prancūzija (21) 23. Danija (21) 24. Vengrija (19) 25. Jungtinė Karalystė (12) 26. Norvegija (7).