„Jei šitas konkursas būtų transliuojamas tik per radiją, rezultatai būtų ojektyvesni“, - įsitikinęs Marijus Mikutavičius. Ir yra teisus. Gerai, su ta milžiniška išankstine reklama švediška Loreen euforija tikriausiai vis tiek būtų pakilusi į pirmąją vietą, bet kitos keturios geriausios dainos gal nebūtų likusios 25, 22, 10 ir 9 vietoje.
Absurdiškai žemai likusi britų senolio Engelberto Humperdincko „Love Will Set You Free“ turi viską, ko reikia tobulai popbaladei, - gražų liūdesį, prasmingą tekstą ir įsimenamą melodiją, kurią parašė Jameso Blunto ir Adele hitų autoriai. Prancūzės Anggun „Echo (You And I)“ - technomuzikos ritmu skambantis geriausias diskotekų kūrinys, koks šiame konkurse atsirado per pastaruosius penkerius metus.
Ispanės Pastoros Soler baladė „Quedate conmigo“ - tokia, apie kokią svajoja 99 procentai popmuzikos atlikėjų, o italės Ninos Zilli „L'amore e femmina“ tegul ir dvelkia dainininkių Amy Winehouse ar Duffy kūrybos nuosėdomis, bet vis tiek yra dešimtis kartų įdomesnė ir stilingesnė už aukščiau pakilusią turko Cano Bonomo dainą - nesusipratimą.
Teisybės šiame cirke ieškoti - per vėlu ir beprasmiška. Geras „Eurovizijos“ bruožas - dainų trukmė neperžengia trijų minučių. Todėl bent kelis kartus pasiklausyti tokio kokteilio - visai įdomi patirtis.
Nerasite kito albumo, kuriame šalia bent penkių banalių greito tempo dainų su kvailais priedainiais (kiprietės Ivi Adamou „La La Love“, graikės Eleftherios Eleftheriou „Aphrodisiac“, San Marino dainininkės Valentinos Monettos „The Social Network Song“ - žiauriausi pavyzdžiai) bei visiškų nesąmonių (Juodkalnijos atstovo Rambo Amadeus „Euro Neuro“ - nejaugi kas nors rimtai tikėjo, kad šiam psichine liga kvepiančiam pamaurojimui yra šansų „Eurovizijoje“) būtų kažkas panašaus į per dieną visą šeimą palaidojusios ir dar namus praradusios moters raudą. Tai albanės Ronos Nishliu „Suus“, kurios kreivai vingiuojanti melodija gal ir liudija, kad kompozitorius buvo pavartojęs kažko nelegalaus, bet vokalistės balso akrobatika neįmanoma nesižavėti.
Čia pat - ir vasariško popso saldainis iš Rumunijos (grupės „Mandinga“ daina „Zaleilah“), esto Otto Leplando iš širdies gelmių einanti baladė „Kuula“ (dabar jau galima pripažinti, kad šis pasirodymas tikrai buvo stipresnis už Lietuvos), kelios viena nuo kitos mažai besiskiriančios Balkanų baladės.
Airiai „Jedward“ ir maltietis Kurtas Calleja bando provokuoti šokti, bet gali savęs neapgaudinėti - po poros mėnesių jų dainos bus pamirštos. Kaip ir iki smulkmenų išdailintas norvego Tooji „Stay“ - tokios pasaldintos disko muzikos, atrodo, persivalgė net ir „Eurovizija“.
Kad šie metai nebuvo itin geri „Eurovizijai“, pripažįsta ir dėl prastų dainų dūsaujantys šio konkurso maniakai. Mūsiškė „Love Is Blind“ šiame muzikos chaose atrodo kaip stipri vidutiniokė - nepaisant kiek senamadiško skambesio, ji tikrai išsiskiria įsimenamu priedainiu. Geriau iškritus finalo kortoms, galėjo būti tarp dešimties geriausių. Solinis D. Montvydo albumas - turbūt geresnis būdas išleisti pinigus. O šis rinkinys - dar vieno nesusipratimų kupino Europos muzikos čempionato (kuriame nežaidžia geriausi žaidėjai) dokumentas.
Įvertinimas - 7 iš 10.
„Euroviziją“ laimėjusi švedės Loreen daina „Euphoria“: