Artūro Zuoko londonietiškas taksi Baku gatvėse nieko nenustebintų. Azerbaidžano sostinėje tokių važinėja jau tūkstantis — Baku gyventojai dėl tamsiai violetinės spalvos juos meiliai pravardžiuoja baklažanais.
Ant automobilių durelių — didžiuliai “Eurovizijos” logotipai. Dar du tūkstančiai mašinų, tik jau be konkurso ženklo, iš Didžiosios Britanijos atkeliaus po konkurso. Ir tai — tik viena iš daugelio “smulkmenų”, kuriomis “Eurovizijos” proga pasirūpino azerbaidžaniečiai.
Perteklius, ambicijos ir žodžio “neįmanoma” nebuvimas — “Eurovizijos” Azerbaidžane sinonimas. Konkurso, kurio užkulisiai kėlė ne mažiau nuostabos nei išmoningi pasirodymai scenoje.
Užmojai kuklumu nekvepia
Per aštuonis mėnesius pastatyta didžiulio kristalo formos “Crystal Hall”, kalbama, kainavo beveik 400 milijonų litų — išlaidas išaugino trumpas laikotarpis, per kurį reikėjo suręsti statinį, kuriame tilptų 23 tūkstančiai žiūrovų.
Nežinia, ar į šią kainą įskaičiuoti įlankos pusiasalio, ant kurio stūkso arena, supylimo darbai. Bet Baku gyventojų tokios išlaidos nestebina.
Kalbama, kad pasigražinimui prieš “Euroviziją” buvo išleista suma, prilygstanti keliems milijardams litų: naujai asfaltuotos gatvės, viešbučiai, parkai Baku centrą pavertė tokiu, kad aiktelėdavo ir iš Vakarų Europos didmiesčių konkurso stebėti atvykę turistai.
Ką Baku veiks su didžiule arena po “Eurovizijos”? Kalbinti pramogų verslo veikėjai ragina nesukti galvos.
“Aš pats baigiu susitarti dėl dainininkės Beyoncé koncerto čia. Pas mus netrūksta žmonių, kurie pasirengę už bilietą sumokėti nemažai, kad pamatytų aukšto lygio koncertą. Arena tikrai nestovės tuščia”, — sakė Baku džiazo festivalio vienas rengėjų Džamalas Nurijevas.
Kad užmojų azerbaidžaniečiams netrūksta, liudija šįmet rudenį čia vyksiantis merginų (iki 17 metų) pasaulio futbolo čempionatas.
Gal ir ne pačios svarbiausios varžybos, bet į jų atidarymo ir uždarymo ceremonijas ketinama atvežti Shakirą, Jennifer Lopez ir Rihanną — tokio rango popžvaigždės dažnai neįperkamos ir kur kas stambesniems renginiams.
Tiesa, niekas per daug dėl to nesistebi — kalbama, kad Shakira jau yra viešėjusi vieno Azerbaidžano milijardieriaus gimtadienyje.
Svetingumas — įspūdingas
Pernai “Euroviziją” laimėjęs Azerbaidžanas sau kartelę iš anksto iškėlė labai aukštai.
Kai 2008-aisiais ši šalis pirmąsyk dalyvavo “Eurovizijoje”, jos delegacijos atstovai užsimindavo, kad pergalės atveju į Baku keli tūkstančiai delegacijų narių ir žurnalistų bus nuvežti ir apnakvindinti nemokamai.
Nuo tokių pažadų, žinoma, buvo atsipeikėta, bet likus trims savaitėms iki renginio vis tiek sklido kalbos, kad “Eurovizijos” klube Baku visi deleguoti konkurso dalyviai gėrimais galės mėgautis nemokamai.
Tai irgi buvo tik gandas, tačiau svetingumo stoka azerbaidžaniečių niekaip neapkaltinsi.
“Mes visi čia priaugome po kelis kilogramus”, — juokėsi spaudos centre iš keliasdešimties šalių susirinkę žurnalistai.
Tūkstančiai jų keliolika dienų buvo nemokamai vaišinami saldžiais azerbaidžanietiškais pyragėliais, šviežiais ir džiovintais vaisiais, arbata, vandeniu ir gaiviaisiais gėrimais.
“Vien šitas spaudos centras — didesnis už mūsų parodų centrą “Litexpo”, — specialiai dėl “Eurovizijos” prie arenos pastatytu statiniu stebėjosi Donato Montvydo vokalo mokytojas Edmundas Seilius.
Dėl konkurso — pamišimas
“Mes manome, kad tai yra svarbiausias renginys pasaulyje”, — tokią nuomonę Azerbaidžane teko girdėti iš taksistų, konkurso prodiuserių, spaudos kioskų pardavėjų ir metro stotis akylai saugančių policininkų.
Lietuviai smarkiai domisi “Eurovizija”. Šiuose puslapiuose spausdinamos reitingų lentelės rodo, kad savaitę, kai LTV rodė konkurso pusfinalius ir finalą, kanalo žiūrimumas smarkiai šovė į viršų.
Bet mes vargu ar prilygstame azerbaidžaniečiams, kuriems, kaip pastebėjo antrame pusfinalyje svečio teisėmis dainavęs 2008-ųjų konkurso laimėtojas Dima Bilanas, “Eurovizija” virto ideologija.
Kad restorano padavėjas galėtų paniū-niuoti D.Montvydo dainą dar neprasidėjus konkursui, kad populiariausios radijo stotys netransliuotų nieko kito, išskyrus “Eurovizijos” dainas, — tokio atsidavimo neteko matyti per tuos septynis kartus, kai teko dirbti konkurse.
Kartais tai net kėlė šypseną — “Eurovizijos” simbolika savo stendus puošė ir turgaus prekeiviai, ir buities prekių parduotuvių, ir apšiurusių kioskų savininkai.
Gobustano parko muziejuje šalia suvenyrų, vaizduojančių čia smalsuolius viliojančius tūkstantmečių senumo raižinius uolose, buvo galima įsigyti puošnių dėžučių su pernai konkursą laimėjusių “Ell & Nikki” atvaizdu. “Eurovizijos” logotipą į savo kūrinius įpynė po atviru dangumi Baku senamiestyje surengtos šiuolaikinio meno ekspozicijos autoriai.
“Eurovizija” Baku buvo magiškas žodis, atveriantis visas duris, o svetingumas — kartais viršijantis sveiko proto ribas. Sykį parduotuvėje apsižiūrėjus, kad piniginėje pristigo vietinės valiutos, pardavėjas ramiausiai pasiūlė pasiimti prekes, o sumokėti vėliau.
Nesklandumų neišvengė
Į Baku teko atvykti ankstėliau — kai tik prasidėjo artistų repeticijos, likus dviem savaitėms iki finalo.
Todėl pavyko akies krašteliu pamatyti darbus, kurie dar intensyviai virė svečiams renkantis į miestą.
Baku krantinės bulvaro dalis, vedanti prie “Crystal Hall” arenos, vis dar buvo asfaltuojama, iki renginio likus dešimčiai dienų. Likus aštuonioms, į ją lyg gėlės susmaigstyti spalvingi apšvietimo stulpai.
Į “Euroviziją” praėjusį šeštadienį rinkęsi žiūrovai galėjo nė neįtarti, kad žingsniuoja vieta, kuri dar prieš savaitę buvo didelė statybų aikštelė.
Miesto centre, tarp viešbučių “Hilton” ir “Absheron”, kuriuose įsikūrė ryškiausios konkurso žvaigždės, plytinti erdvė iš žvyro lauko per dvi naktis virto futbolo stadiono dydžio asfaltuota stovėjimo aikštele. Tokių azerbaidžanietiškų stebuklų buvo daugybė.
Nežinia, ar tai mitas, bet vietos gyventojai pasakojo apie milžinišką požeminę aikštelę, kurios nebuvo spėta tinkamai įrengti iki “Eurovizijos”. Esą įvažiavimai į ją buvo užmūryti, kad negadintų vaizdo — po konkurso mūras bus išgriautas, o aikštelė baigta įrengti.
Tiesa, “geriausią visų laikų “Euroviziją” surengti pasišovusiems azerbaidžaniečiams ne sykį teko ir paslysti.
Pradėjus veikti spaudos centrui porą dienų niekas negalėjo susigaudyti, kokiais maršrutais ir grafiku kursuoja specialūs autobusai, vežiojantys žurnalistus, todėl dauguma nusprendė verčiau naudotis taksi.
Susimovė ir dainininkus į ekskursijas po Azerbaidžaną turėję vežti gidai. Ne viena delegacija atsisakė 12 valandų kelionės po visą šalį, kai išgirdo kolegų įspūdžius.
Esą vietoj įspūdingos gamtos ir architektūros paminklų gidams labiausiai rūpėjo svečius nutempti į restoraną, kurio valgiaraštyje nėra kainų, o už maistą ir gėrimus tenka mokėti keturis kartus brangiau nei Baku.
Nesusipratimų patyrė ir D.Montvydas. Gidė griežtai atsisakė parodyti greta Gobustano kalnų parko esančius purvo “ugnikalnius”, nors jų aplankymas buvo juodu ant balto užrašytas ekskursijos programoje.
Prisvilęs atidarymo blynas
Turizmo infrastruktūra Azerbaidžanas kol kas irgi negali konkuruoti su Turkija, su kuria dažnai lyginamas. Mokami paplūdimiai greta Baku atrodo skurdūs, jų savininkai stengiasi papildomų pinigų nulupti už kiekvieną smulkmeną, o apie sąskaitas ir čekius niekas nėra girdėjęs.
Dar viena staigmena — norint atsiskaityti banko kortele viešbučiuose atsirandantis 18—20 procentų kainos priedas, dėl kurio spjaudėsi ne vienos šalies turistai ir žurnalistai.
Tai atsirandantis, tai dingstantis interneto ryšys pirmomis dienomis irgi gadino nervus, o nesusipratimų virtinę vainikavo oficialus “Eurovizijos” atidarymo vakaras. Šis likus savaitei iki finalo vykstantis priėmimas — vienas svarbiausių konkurso ritualų.
Todėl ne vienas artistas nervinosi, kad raudonuoju kilimu žengti progą gavo tik po to, kai per anksti atvežtas prie “Eurovizijos” klubo (ten vyko renginys) porą valandų turėjo be tikslo trintis stovėjimo aikštelėje.
Kiekvienos iš 42 šalių atstovams rengėjai numatė tik keturias sėdėti skirtas vietas, o už vandenį pasiūlė susimokėti. Daugiau nei pusė artistų tiesiog apsisuko ir grįžo į viešbučius.
Tiesa, organizatoriai rodė didelį norą mokytis iš klaidų — prieš kitą “Eurovizijos” vakarėlį delegacijų vadovams išdalijo daugybę kuponų, su kuriais vandens buvo galima gauti nemokamai, o autobusų transporto sistema po kelių dienų jau veikė tiksliai it šveicariškas laikrodis.
Finale — prezidento žentas
Kalbos apie Azerbaidžane įsigalėjusį prezidento Ilhamo Alijevo šeimos kultą ir žodžio laisvės suvaržymus liko greta “Eurovizijos” šurmulio.
Švedijos dainininkė Loreen susitiko su šios šalies žmogaus teisių aktyvistais. Švedijos žiniasklaida pabandė išpūsti burbulą ir paskelbti, kad Azerbaidžane duotas nurodymas atlikėjai neskirti nė taško, tačiau finale konkurso šeimininkai Loreen skyrė septynis balus — netrūko valstybių, kurios jų skyrė mažiau.
Klaustukų sukėlė finalas, kuriame žiūrovams balsuojant pasirodė dainininkas Eminas Agalarovas — šalies vadovo žentas, milijardieriaus sūnus, vadovaujantis keliems sėkmingiems verslo projektams.
“Neieškokite politikos. Mums buvo pasiūlyta daugybė variantų, kokį pasirodymą pasirinkti finalui. Kad pasirodys Eminas, nusprendė pati Europos transliuotojų sąjunga. Tai — tiesiog geriausias atlikėjas”, — nukirto konkurso vyriausiasis prižiūrėtojas Jonas Ola Sandas.
Vaizdas ekrane — puikus
Nepaisant vėluojančių repeticijų ir nesklandumų, ekrane “Eurovizija” atrodė puikiai, o scenos efektai ir filmavimo subtilybės lenkė ne vieną ankstesniais metais surengtą konkursą.
Būtent vaizdas ekrane yra pagrindinis dalykas, konkursą rengiančiai valstybei tampantis kelių valandų trukmės reklamos klipu, matomu daugiau nei 100 milijonų žiūrovų.
Įspūdingus Azerbaidžano gamtos ir spalvingo Baku šurmulio vaizdus, visų dalyvaujančių valstybių vėliavų spalvomis sužibančią areną, didžiulį fejerverką virš Kaspijos jūros per pertraukėles tarp dainų rodžiusi šalis pasauliui pasiuntė žinią: ji turi ką parodyti.
Nesklandumai liko fone — Azerbaidžanas neslepia ambicijų šį konkursą laimėti dar ne sykį. Sprendžiant iš šios šalies požiūrio, kita Europos artistų viešnagė Baku bus dar įspūdingesnė.