„Deklaruoja teiginius, identiškus satanistų doktrinoms, neneigia sąsajų su šėtono bažnyčia, propaguoja narkotikus, smurtą, seksą, tiesiogiai ir netiesiogiai inspiruoja savižudybes, anarchistinį protestą, koncertų metu dažnai naudoja fašistinę atributiką”, – tokiais kaltinimais dainininką apipylė Nacionalinė egzorcistų asociacija.
Laišką Kauno miesto savivaldybei išsiuntę kovotojai su demonais paragino imtis priemonių, kad Lietuvos visuomenė, ypač vaikai ir nepilnamečiai, būtų apsaugoti nuo neigiamo šios muzikos poveikio.
Klausimas dėl Marilyn Mansono buvo svarstomas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Komitetas prašo atitinkamas institucijas pasirūpinti, kad į renginį nebūtų įleidžiami nepilnamečiai.
Seimo narys Petras Gražulis net paragino apskritai uždrausti koncertą.
„Gerbiame visas nuomones, tačiau daug kaltinimų Marilyn Mansonui yra išgalvoti. Esame už kiekvieno žiūrovo laisvę pasirinkti pramoginį renginį”, – sakė koncertą rengiančios agentūros „BDG Music” atstovas Alius Karablikovas.
Scenoje kuria teatrą
Kuo egzorcistų organizaciją, apie kurios gyvavimą daugelis tikriausiai sužinojo tik dėl Marilyn Mansono viešnagės, supykdė daugiau nei du dešimtmečius koncertuojantis dainininkas?
Ryškus makiažas, tamsios dainų temos, provokuojantys vaizdo klipai – roko dainininko, kurio tikrasis vardas Brianas Warneris, vizitinė kortelė.
Tačiau panašiai elgiasi šimtai pasaulio grupių, pavyzdžiui, vokiečiai „Rammstein”, kurie tris kartus lankėsi Lietuvoje ir nesulaukė tokio dorovės saugotojų dėmesio.
Skeptiško požiūrio į krikščionybę ir religiją neslepiantis Marilyn Mansonas tvirtina, jog dažnai yra visiškai klaidingai suprantamas.
„Tai, ką rodau scenoje, yra teatras. Tamsiausius jausmus, kurie glūdi žmogaus sielos kertelėse, šaržuoju, padauginu iš dešimties ir rodau.
Tai satyra, pokštas”, – apie savo pasirodymus yra pasakęs Marilyn Mansonas.
2003-iaisiais dainininkas koncertavo Vilniaus „Žalgirio” stadione. Pasirodymas nesukėlė tokių aistrų, kokios kyla dabar.
„Nesuprantu, ko čia niršti. Helovinas, ir tiek”, – tąkart stebėjosi dainininkas Andrius Mamontovas.
Stebina argumentai
Jungtinėse Amerikos Valstijose gausių religinių organizacijų protestų Marilyn Mansonas sulaukė paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – religingą publiką ypač papiktino jo albumas, pavadintas „Antichrist Superstar” („Antikristas superžvaigždė”).
„Aš protestuoju prieš tai, kad Bažnyčia kontroliuotų tai, ką darome asmeniniame gyvenime, net jei nepriklausome tam tikėjimui. Šis albumas buvo iššūkis, raginimas susimąstyti, kelti klausimus ir pagalvoti apie skirtingus požiūrius. Menas – vienintelis dvasingas dalykas pasaulyje. Atsisakau tikėti Dievo interpretacijomis, kurias pateikia kiti žmonės. Niekas neturi autoriaus teisių į Dievą. Dievas turi gerą humoro jausmą, kitaip manęs čia nebūtų, ar ne? Kartą krikščionys protestuotojai pagrasino susprogdinti areną Amerikoje, kurioje aš turėjau koncertuoti. Kaip krikščioniška. Tokiems noriu pasakyti – jei nepatinka prekė, skųskitės gamintojui. Jūsų Dievas mane sukūrė. Jeigu jūsų tikėjimas toks tvirtas, neturėtumėte baimintis vienos roko žvaigždės”, – teigė Marilyn Mansonas.
Protesto akcijos pritilo
Pastaruoju metu protesto akcijų dėl Marilyn Mansono veiklos JAV nebekyla. Išvydę dainininką, vilkintį kostiumą, poezijos festivaliuose skaitantį Williamo Blake’o kūrybą, rengiantį savo paveikslų parodas prestižinėse pasaulio galerijose, režisuojantį ir vaidinantį filmuose, dalyvaujantį populiariuose TV šou ir geraširdiškai pliurpiantį su žurnalistais, jo priešininkai atlėgo.
Nustota kalbėti ir apie tai, kad dainininkas neva propaguoja fašizmą.
„Būtent sunaikinti fašizmą – mano tikslas. Bet jei žmonės mano koncertuose įžvelgia fašizmą, tai jų problema. Koncertas tiktai padeda atsiskleisti jų pačių polinkiams. Nesiekiu pasmerkti arba palaiminti. Esu čia tam, kad plaukčiau prieš srovę.
Taip transformavau savo pasaulį, kad pats tapau išgalvotu personažu, kuriam neegzistuoja jokios ribos”, – sako dainininkas, nuolat pabrėžiantis, kad kiekvienas klausytojas jo muzikoje girdi tai, ką nori išgirsti.
„Įmeskime Marilyn Mansoną į Nemuną”
Marijus Mikutavičius
Dainininkas, TV laidų vedėjas
„Man tas egzorcistų kreipimasis atrodo juokingas, kaip ir kiekvienam sveiko proto žmogui. Tikiu, kad jiems demonai atrodo realūs. Mano pasaulėžiūros žmonėms demonai ir velniai yra greičiau simbolis, kurį menininkai dažnai panaudoja literatūroje, muzikoje, tapyboje. Puolimas prieš kūrybą, kuri neatitinka jų normų, man keistas. Kai nueinu į bažnyčią, ten kabantys paveikslai, kuriuose rodomas nukryžiuojamas žmogus, man atrodo bjaurūs, bet nepuolu tuo piktintis, nes suprantu, kad yra žmonių, kuriems jie kelia teigiamas emocijas. Marilyn Mansonas arba „Rammstein”, kurie naudoja bjauriausius įvaizdžius meno idėjai išreikšti, tiesiog žaidžia žaidimą, kurį reikia vertinti kaip knygą apie burtininkus ir slibinus. Sveikas žmogus, perskaitęs pasaką, nepradeda tikėti, kad naktį atskris slibinas ir per jėgą išskraidins į Kauną pasismaginti orgijoje naktiniame bare. Egzorcistai demonus gal ir pažįsta, bet nemanau, kad tie demonai taip paprastai įsėda į klausančius Marilyn Mansono muzikos. Kur kas daugiau idiotų, kurie daro nusikaltimus, nėra gyvenime girdėję apie Marilyn Mansoną. Tai ką dabar daryti? Gal juos apsėdo demonai, nes jie klausosi Džordanos Butkutės? Kažkas viename žmoguje pamatė blogio simbolį. Bet gal pabendravę su tuo „biču” suprastų, kad jis šauniausias ir nuostabiausias žmogus, su kuriuo galima padiskutuoti teologijos temomis. Jie pamatė, kad jis negražiai apsirengęs, kad jo akys skirtingos, ir užsipuolė. Juokinga: ar prisiskaitęs Edgaro Allano Poe knygų aš eisiu žudyti žmonių?
Man pasidarė nuoširdžiai baisu, kai išgirdau, kad Petras Gražulis nori kurti kažkokią moralės komisiją, kuri spręs, kokius renginius leisti, kokių – ne. Lietuvoje – krūva šventeivų, kurie nori atrodyti politiškai korektiški ir labiau religingi, nei yra iš tiesų. Kur mes taip nueisime? Mes išsikovojome valstybę, kuri, atsiprašau, yra tiek pat mano, kiek ir egzorcisto. Todėl jie gali šnekėti, ką nori, bet aš irgi turiu šiokias tokias teises, ar ne? Jei man patinka Marilyn Mansonas, tai manyje sėdi demonas ir aš eisiu į pragarą? Jei viešai nesižegnoju prieš kameras, esu blogas žmogus?
Nenoriu, kad mano šalis grįžtų į viduramžius ir pradėtų tikėti kaukais ir vampyrais. Baisiausia, kad tie pasakų pasaulyje gyvenantys žmonės nori, jog visi gyventų pagal jų normas. O juk viskas paprasta – koncertas yra šou, žmonių sielos išgyvenimų šaržuotas atvaizdas. Nesąmonių egzorcistai, kiek pamenu, prikrėtė ir prieš metalo muzikos festivalį „Velnio akmuo”. Kažkoks atvažiavęs „bičas” skaitė paskaitą apie tai. Tai pasikvieskime tūkstantį žmonių, kurie skelbiasi Dievo vietininkais Žemėje, Anatolijų Kašpirovskį, šimtą išprotėjusių ekstrasensų ir paklauskime jų nuomonės. Juk jie irgi save vadina sielovadininkais. Turiu idėją – prieš koncertą įmeskime Marilyn Mansoną į Nemuną šalia arenos. Jei nuskęs, vadinasi, viskas gerai – žmogus. Jei nenuskęs – demonas, ištraukime ir įvarykime kuolą jam į širdį.”