2012 metais daugiau kaip 1 tūkst. litų atlyginimą gavo 285 atlikėjai. „Nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių litų gauna apie 1,5 tūkstančio šalies atlikėjų. Didžioji dalis mūsų surinktų lėšų lieka Lietuvoje – užsienio atlikėjams pervedame daugiau kaip ketvirtadalį už transliacijas, viešą muzikos grojimą, tuščias laikmenas surinktos sumos“, – sakė asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
Pavyzdžiui, visa radijo stoties „M–1 plius“ už muzikos transliavimą sumokėta ir paskirstyta suma keliauja į užsienį, nes ši netransliuoja lietuviškų kūrinių. Tuo metu radijo stoties „Lietus“ didžiuma sumokėto atlyginimo lieka Lietuvoje. Pinigų paskirstymo logika konkretiems asmenims elementari: kuo daugiau atlikėjo įrašų grojama – tuo didesnis atlyginimas jam tenka.
„Mes suskaičiuojame kiekvieną skambėjusią minutę. AGATA nariai daugiausia uždirba iš televizijų eterio, kur minutė kainuoja brangiausiai. Kad ir koks būtų puikus atlikėjas, kiaurą parą skambantis Mažeikių radijo stotyje, televizinio dydžio atlyginimo, deja, negaus, – aiškino A. Masalskytė. – Dar atkreipiame dėmesį, kad jeigu anksčiau didžiąją dalį atlyginimo gaudavo fonogramų gamintojai, dabar vis daugiau pajamų tenka patiems savo įrašų leidyba užsiimantiems atlikėjams.“
Kita vertus, muzikos leidėjams sumokėtas atlyginimas vis vien atitenka patiems muzikantams, kad ir netiesiogiai: antai asociacijai priklausanti bendrovė „Promostar“ atstovauja tokiems atlikėjams kaip Marijonas Mikutavičius, Mantas Jankavičius, Ieva Narkutė, grupei „Žalvarinis“.
Pinigai AGATA nariams skaičiuojami pagal praėjusių metų muzikos panaudojimą, tad šiemet asociacijos Narystės ir paskirstymo skyrius suskaičiavo pernykštes „minutes“. Kad nustatytų, kas, kur ir kiek laiko skambėjo, AGATA vadovaujasi transliuotojų, maitinimo tinklų, taip pat parduotuvių ir kirpyklų pateikiamais grojaraščiais.
Šiais metais AGATA apsiėmė administruoti dar vieną milžinišką informacijos paketą, kurį teiks kompiuterinės įrangos pardavėjai, mat atlikėjams, autoriams, įrašų gamintojams už šalyje realizuotas tuščias laikmenas bus mokamas kompensacinis atlyginimas.
Pernai iš technologiškai atsilikusių laikmenų AGATA surinktas atlyginimas nesiekė nė 200 tūkstančių litų. „Tačiau jau po vasaros turėtų matytis, kokį poveikį surenkant atlyginimą turės išplėsta tuščios laikmenos bazė“, – viliasi A. Masalskytė.
Lietuvoje nuo šių metų kovo 1-osios nesusipratimas dėl atsilikusių laikmenų ir įrašymo įrenginių buvo išspręstas Seimui pataisius Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą. Pačiame įstatyme yra numatyti kompensacinio atlyginimo tarifai už tuščias garso ir audiovizualines laikmenas bei įrenginius, kuriuos vartotojai gali naudoti filmams ar muzikai kopijuoti.
Senamadiškos laikmenos – visų tipų diskai, garsajuostės ir vaizdajuostės pagal įstatymą yra apmokestintos 6 proc. tarifu. Nuo vieno naujo asmeninio kompiuterio kūrėjams atskaičiuojamas atlyginimas sudaro 20 litų. Kompensacija autoriams ir atlikėjams už populiariausią 2–4 GB atminties USB „raktą“ siekia 2 litus.
Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarką.
2011 m. pabaigoje dėl muzikos įrašų panaudojimo sutartis su AGATA buvo sudariusios 48 radijo stotys, 35 televizijos, 51 retransliuotojas. Už viešai skambančią muziką daugiausia sumoka du naudotojų tipai – AGATA licencijas įsigijusios parduotuvės ir viešojo maitinimo įstaigos. Asociacija vienija 3,5 tūkstančio narių – nuo garsiausių muzikos žvaigždžių iki pirmuosius žingsnius žengiančių jaunųjų atlikėjų.