Prieš dvejus metus „Fear Factory“ koncertavo Vilniaus „Siemens“ arenoje. Šįkart muzikantų laukė dešimt kartų mažesnė salė.
Priežastis paprasta - 2010-ųjų balandį amerikiečiai Vilniuje „apšildė“ du savo tėvynainių „Metallica“ koncertus, o šį kartą publiką viliojo, pasikliaudami tik savo jėgomis.
„Fear Factory“ pavadinimas metalo gerbėjams žinomas 22 metus. Keliuose metalo stiliuose pasižymėjusi grupė pirmadienį savo publiką pamatė iš itin arti. Į koncertą jaukioje klubo salėje susirinko keli šimtai žiūrovų.
„Vasara, geras oras, futbolas per televizorių. Be to, taip sutapo, kad metalo renginių konkurencija šį mėnesį yra itin didelė – keli užsienio žvaigždžių koncertai ir dar festivalis.
Bet muzikantai nusiteikę gerai, o ir tiems, kurie atėjo, koncertas turėtų patikti“, - gūžčiojo pečiais koncerto rengėjas Artūras Mirončikas.
Vilniuje viešėsianti grupė nebuvo pasiekusi tokių komercinio populiarumo aukštumų, kaip ją į gastroles prieš porą metų pakvietusi „Metallica“, tačiau dėl metalistų pagarbos gali pasivaržyti su bet kuo.
Net ir tie, kurie mažiau domisi metalu, galbūt yra girdėję „Fear Factory“ dainas populiariuose kino filmuose „Žūtbūtinis mūšis“ ir „Absoliutus blogis“. Grupės albumai vien JAV parduoti daugiau nei milijono egzempliorių tiražu.
Grupės istorija - paini ir sudėtinga, kupina nesusipratimų ir „rokenrolinių“ anekdotų.
Kolektyvą, kurio pirmasis pavadinimas buvo „Ulceration“, subūrė gitaristas Dino Cazaresas ir būgnininkas Raymondas Herrera, prie jų prisijungus vokalistui Burtonui C. Bellui.
Iš grupės „Napalm Death“ įkvėpimo pasisėmę muzikantai išgarsėjo per keletą metų - 1992-ųjų plokštelė „Soul Of A New Machine“ suteikė karjerai postūmį ir priviliojo ne tik giliai metalu besidominčių gerbėjų.
Vėliau grupė nusisuko nuo „death“ metalo skambesio ir raškė vis didėjančio populiarumo vaisius - gastroliuoti kartu muzikantus kvietė metalo meistrai „Iron Maiden“ ir „Black Sabbath“, „Slayer“, o vėliau - ir išgarsėję vokiečiai „Rammstein“.
„Tai - viena grupių, kuriose aš tikrai mielai sutikčiau groti“, - skambaus komplimento „Baimės fabrikui“ (taip verčiamas grupės pavadinimas) nepagailėjo legendinis „Black Sabbath“ būgnininkas Billas Wardas.
2002-aisiais grupė išsiskirstė - nors buvo kalbama, kad tai įvyko dėl prastėjančių įrašų pardavimų, oficialiai buvo pareikšta, kad vokalistas B.C. Bellas „pavargo dainuoti agresyvias, trankias dainas“. Tačiau jau po pusmečio grupė atsikūrė - jau be D.Cazareso, kurio ginčai su kitais muzikantais, paaiškėjo, buvo tikroji išsiskirstymo priežastis.
2006-aisiais grupė vėl nutilo - visi jos nariai pasuko savais keliais. 2009-aisiais ji atsikūrė atnaujinta sudėtimi - su B.C. Bellu ir į grupę netikėtai sugrįžusiu D. Cazaresu, tačiau be senbuvio R. Herreros.
Šis neslėpė pasipiktinimo ir pareiškė, kad „šita nauja šutvė negali vadintis „Fear Factory“. Dėl išmesto būgnininko kreipimosi į teismą grupei teko stabdyti suplanuotas gastroles.
„Tai yra verslas, kurį mes tiesiog reorganizuojame“, - sakė vokalistas B.C. Bellas.
Nesutarimus pavyko išspręsti - šiuo metu „Fear Factory“ gastrolių nebelydi buvusių bendražygių protestai.
Tokia atnaujinta sudėtimi į Lietuvą atvykusią grupę „apšildė“ du kolektyvai iš užsienio - lieti prakaitą publiką paruošė italų grupė „Forgotten Tears“ ir estai „Who Framed Roger Moore?“.
„Fear Factory“ į sceną žengė tik apie dešimtą vakaro – muzikantų dienotvarkėje atsirado pokyčių.
Prieš kelias dienas muzikantai į gastrolių grafiką netikėtai įtraukė pasirodymą Čekijoje, kuris vyko sekmadienį.
Per tūkstantį kilometrų iki Vilniaus, transporto spūstys Lietuvos sostinėje – į klubą muzikantai autobusu atriedėjo tik apie šeštą vakaro.
Repetuoti teko skubiai, tačiau grupei žengus į sceną, to nebūtum atspėjęs.
Kupinas pasitikėjimo savimi vokalistas B.C. Bellas pasipuošė marškinėliais su anglišku užrašu „Sudegink vietinę bažnyčią“ ir publiką pasveikin dainos „Shock“ ritmais.
Brutalus kriokimas, derantis su melodingesniais intarpais, pašėlusiu ritmu kalantys būgnai, lyg milžinas su gitara palinkęs D. Cazaresas – metalistų sluoksniuose jau klasika tapęs vaizdas ir skambesys svaigino žiūrovus. Tiek B.C. Bello vokalas, tiek instrumentų partijos skambėjo nepriekaištingai.
Energingai kratomų galvų ir pirštais rodomų „ragų“ salėje buvo galima prisižiūrėti, skambant „Edge Crusher“, „Smasher Devourer“, „Acres Of Skin“, „Linchpin“ ir kitoms laiko patikrintoms ir naujausioms „Fear Factory“ dainoms.
„Pirmą sykį čia buvome su „Metallica“, pagaliau čia atvykome ir vieni. Ačiū visiems, kurie susirinko“, - publikai dėkojo B.C. Bellas.
Didingi ritmo dūžiai, kartais pasigirstančios elektroninių instrumentų nuotrupos, koncerte skambančius kūrinius sujungiantis iš įrašo skambantis „kosminis“ balsas – net ir mažoje salėje „Fear Factory“ pasistengė sukurti šou.
Sprendžiant iš žiūrovų veidų, priekaištų muzikantams niekas neturėjo – susirinkę į metalo puotą turėjo būti patenkinti.
Jos tęsinio ilgai laukti nereikės – koncerto rengėjai pažadėjo artimiausiu metu paskelbti žinią apie dar vieną garsią grupę, į Lietuvą koncertuoti atvyksiančią šįmet.