Iš paaugliškų dainų milijonus susikrovusiam Justinui liko du pasirinkimai - ir toliau bandyti vaidinti moksleivį arba pamėginti žengti į kitą lygą, kur dainuojama ne tik apie saldainius, riedlentes ir kuklius pasilaikymus už rankučių.
Kurį variantą pasirinko J. Bieberis? Nei vieną, nei kitą - paieškojo aukso vidurio ir, kad ir kaip būtų keista, jam visai neblogai pavyko. Ant dainininko galvos skeptikai yra išpylę tiek pamazgų, kad jiems jis turbūt visada liks nesubrendėlis, gudriai išnaudojęs tuštumą muzikos vaikams nišoje.
Bet atmetę išankstinius stereotipus jie turėtų pripažinti, kad Justinas turi visas galimybes šiame žaidime užsibūti ilgai. Pirmiausia todėl, kad „Believe“ gal ir nelabai įdomus ir tikrai ne itin originalus, bet melodingas ir norą keistis liudijantis popmuzikos albumas.
Čia yra dalykų, kuriais savo klausytojų Justinas anksčiau nevargino, - nuo elektroninės muzikos ir dabstepo elementų (būsimas diskotekų hitas „Take You“) iki įspūdingų baladžių („Fall“). Pridėkite duetus su reperiais Ludacriu, Drake'u ir Nicki Minaj, ir gausis visai neblogas fonas popvakarėliui be snobizmo.
Kartais, žinoma, nuklystama į tipišką saldų sentimentalumą, bet tai suprantama - būsimos turnė koncertuose turi būti dainų, kurioms skambant merginos galėtų pažliumbti. Tačiau žinia, kurią J. Bieberis šiuo albumu aiškiai siunčia pasauliui, - jis neketina tapti vienu iš daugelio išgarsėjusių vaikų, kurių po dešimties metų niekas nebeprisimena.
Įvertinimas - 7 iš 10.
Albumą reklamuojanti J. Bieberio daina „Boyfriend“: