Ar po 50 metų sėkmės milijonų dievaičiai „The Rolling Stones” atsisveikins su scena? Tokiomis ir panašiomis antraštėmis mirgėjo pasaulio žiniasklaida dar iki liepos 12-osios, grupės 50-ojo gimtadienio.
Spaudoje buvo pasirodę pranešimų, kad „The Rolling Stones” nariai – Mickas Jaggeris, Keithas Richardsas, Ronas Woodas ir Charlie’s Wattsas – 2012aisiais surengs jubiliejinę turnė. Tačiau vėliau šių planų atsisakyta.
Viena priežasčių – K.Richardso sveikata: 69 metų gitaristas tiesiog neatlaikytų visų gastrolių. Jo bendraamžiai kolegos, matyt, irgi ne geriausios formos.
Vis dėlto keletą koncertų Europos šalyse ir JAV „The Rolling Stones”, atrodo, surengs, tik ne šiemet, o 2013-aisiais.
Savo karjerą jie planuoja baigti pasirodymu kitų metų Glastonberio festivalyje, kuriame nė karto nėra dalyvavę.
Biografija – nuotraukose
Šiandien roko veteranai dalyvaus fotoparodos apie grupės istoriją atidaryme ir fotoalbumo pristatyme Londone, „Somerset House” kultūros ir meno centre.
„Tai penkiasdešimties pribloškiamų metų istorija. Mes pradėjome karjerą kaip klubinė bliuzo grupė, o dabar sutraukiame publiką į didžiausius pasaulio stadionus tokiais šou, apie kokius prieš pusę amžiaus negalėjome nė pagalvoti.
Mūsų sudaryta knyga aprėpia geriausias nuotraukas iš mūsų, ir ne tik mūsų, archyvų”, – dar prieš išleidžiant fotoalbumą intrigavo grupės nariai.
Į albumą, pavadintą „The Rolling Stones: 50”, sudėta 700 nuotraukų, iš kurių 300 – spalvotos. Visas jas atrinko patys muzikantai ir palydėjo komentarais.
Tarp jų yra nuotrauka ir iš pirmosios oficialios grupės fotosesijos, kurios autorius – garsusis fotografas Philipas Towsendas, sukūręs tikrą svinguojančio septintojo dešimtmečio metraštį.
Niekada nepaisė taisyklių
Grupės „The Rolling Stones” biografija – tai ir visos kartos gyvenimo istorija.
„K.Richardso veidas pasako apie XX amžių daugiau nei bet koks kitas dokumentas. Šis veidas atspindi to meto įniršį ir prieštaravimus, grožį ir seksą, dosnumą ir žabangas”, – taip apie „The Rolling Stones” narį K.Richardsą sakė britų istorikas Simonas Schama.
Esama taisyklių, bet yra „The Rolling Stones”. Ši muzikos grupė padarė karjerą iš to, kad taisyklių nesilaikė.
Dar grupės gyvavimo apyaušryje pasirinkę „purviną” įvaizdį, priešingą „The Beatles”, vaidinusiems „gerus berniukus”, „The Rolling Stones” pelnė skandalingą populiarumą.
„Mickas ir Keithas, ką galima apie juos pasakyti: du herojai, du pamišėliai, du nenugalimieji? Vienas – pragariškas angelas, antras – gitaristas, primenantis ilgai degantį dagtį. Narcizas ir pabaisa. Viena garsiausių XX amžiaus porų.
Iš esmės jie vienas kitam netiko – buvęs studentas ir darbininko sūnus, verslininkas ir žmogus, naikinantis save. Bet kartu jie pakeitė pasaulį.” Taip pradedamas straipsnis apie „The Rolling Stones” naujausiame Vokietijos žurnalo „Der Spiegel” numeryje.
Holivudo režisierius Martinas Scorsese, sukūręs apie „The Rolling Stones” dokumentinį filmą, tvirtino: „Jie suteikė mano kartai balsą, išraiškos formą.”
Pasendino ir logotipą
50-mečio proga grupė atnaujino ir savo garsųjį logotipą – burną su iškištu liežuviu.
Sukurti naują logotipo dizainą buvo patikėta amerikiečių poparto dailininkui ir dizaineriui Shepardui Fairey. Vienas garsiausių jo darbų – plakatas „Hope”, skirtas prezidentui Barackui Obamai.
Logotipas atnaujintas Sh.Fairey būdingu stiliumi – dailininkas panaudojo raudoną, baltą ir juodą spalvas, o lūpas ir liežuvį tarsi pasendino. Retro efektas išgautas ir šriftu, kuriuo išvedžioti žodžiai „The Rolling Stones Fifty Years”, įrėminantys logotipą.
„The Rolling Stones” logotipo originalą sugalvojo britų dizaineris Johnas Pashe’as. Grupės lyderis M.Jaggeris paprašė jo nupiešti „rolingų” simbolį, kai jam neįtiko garso įrašų studijos „Decca Records” pasiūlytas logotipo variantas.
Pirmą kartą „The Rolling Stones” lūpos ir liežuvis pasirodė ant plokštelės „Sticky Fingers”, išleistos 1971 m., įdėklo.
