- Daugelis vasarą prisibijo rengti koncertus mieste. Kiemelis buvo sausakimšas. Išduosite sėkmės receptą?
- Nežinau aš jo (šypsosi). Stengiuosi viską daryti iš širdies, nepataikauju naudai. Be to, koncertui Kaune buvo stipriai ruošiamasi, juk jis vyko visai ten pat, kur prabėgo mano vaikystė. Juozo Naujalio gimnaziją, kurioje mokiausi, koncerto metu galėjau ranka paliesti. Sėkmė mus lanko tada, kai mes patys to norime.
- Per koncertą daug komplimentų pažėrėte Kauno miestui. Kas Linui yra Kaunas?
- Kaunas yra Kaunas! Man Kaunas yra santaka, Maironis ir Sabonis, ir „Žalgiris“, ir mano draugai, ir mano namai – viskas. Kaunas yra labai geras miestas. Apskritai, antri pagal dydį miestai visame pasaulyje man yra patys jaukiausi.
- Kodėl būtent antri miestai?
- Juose mažiau kosmopolitizmo ir daugiau nuoširdumo. Aktyvus kultūrinis gyvenimas. Nereiškia, kad nurašau kitus miestus, kaimus.
- Beje, apie kaimą. Sakoma, kad visa Lietuva – didelis kaimas.
- Visų pirma, kaimietis – nebūtinai tas, kuris gyvena kaime. Tai labiau dvasinė būsena. Daugiausia kaimo pamatai didmiesčiuose (mirkteli).
- Kur leidžiate laisvalaikį? Jei, žinoma, jo turite.
- Neturiu, bet kartais matau, kad nepersiplėšiu, tai pasidarau jo ir tiek. Kauno senamiestis labai šauni vieta leisti vakarus. Vilniaus gatvė verda, žiauriai jauki Rotušės aikštė ir ypač Ryšių kiemelis. Taip, tokia lauko kiemelių atmosfera labai labai geras reikalas. Jei randame kelias laisvesnes dienas – su žmonele lekiam į sodybą. Gamtoje dar daugiau minčių.
- Artimiausi muzikiniai planai?
- Įrašyti dainą „Aš pavydžiu sau”.
- Apie ką ji?
- „Aš stiprus, kai man sulaužo kojas / Aš ramus, kai man šunys loja / Aš gražus, kai mano širdį ėda / Aš turtingas ir dėl to man gėda“.
