Rokas, disko muzika, melodingas popsas ir net operos elementai, įspūdingas falcetas - visa tai brolių Russello (vokalas) ir Rono (klavišiniai) Maelų kūryboje susipina į keistą hibridą, kelis dešimtmečius stebinantį muzikos klausytojus.
Dueto arsenale - dešimtys hitų, nuo MTV eteryje prieš keliolika metų karaliavusio „When Do I Get To Sing „My Way“ iki disko muzikos eros himno „No 1 Song In Heaven“.
Dominuojantis „Sparks“ kūrybos motyvas - ironija, kuria persunkta kone kiekviena šios grupės daina. Duetas tapo įkvėpimo šaltiniu daugybei muzikantų - nuo rokerių „Faith No More“ iki britų atlikėjų Morrissey ir „Pet Shop Boys“.
Duetas nuolat suranda būdų nustebinti. 2008-aisiais Londone grupė toje pačioje salėje koncertavo per 20 vakarų iš eilės, kaskart atlikdama vis kito savo albumo programą.
Prieš trejus metus „Sparks“ pristatė pirmąjį savo miuziklą - „The Seduction Of Ingmar Bergman“, pasakojantį apie išgalvotą švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano vizitą Holivude. Miuziklas buvo pristatytas specialiu koncertu Stokholmo „Sodra“ teatre, kurį tiesiogiai transliavo šalies radijas.
Vasaros pradžioje „Sparks“ pristatė naują savo sumanymą - Londone surengė pasirodymą „Two Hands, One Mouth“. Jame populiariausias dainas broliai atliko kitaip, nei yra įpratę. Scenoje su jais nebuvo nė vieno papildomo muzikanto - visą koncertą Ronas ir Russellas atliko tik dviese.
„Tai - labai baisu, bet ir labai įdomu“, - pojūčius scenoje pakomentavo 67-erių pianistas Ronas.
Koncerto įrašai internete sulaukė tokio gerbėjų susidomėjimo ir prašymų šį ypatingą vakarą pakartoti, kad grupė nusprendė rudenį surengti trumpas gastroles po Europą, kuriose atliks būtent tokią, „nuogą“ programą.
Gastrolių startui pasirinktas Vilnius, prieš ketverius metus grupei palikęs tokį įspūdį, jog Ronas prisipažino olimpinėse žaidynėse sirgęs už Lietuvos krepšinio rinktinę - net tada, kai ji grūmėsi su JAV komanda.
Bilietais į „Sparks“ koncertą pradedama prekiauti šiandien, jų kaina - nuo 70 iki 120 litų.
„Sparks“ daina „When Do I Get To Sing „My Way“:
