Fotografuoti ir filmuoti arenos klube „Indigo“ griežtai draudžiama, į susitikimą su Andriumi jau užsirašė 15 žurnalistų, o aš, naudodamasis laisva akimirka, pritūpiau ant scenos ir kažką mėginu parašyti.
Lėktuvas iš Vilniaus išvyko net anksčiau negu reikia, tačiau smuikas į tą lėktuvą pateko, matyt, tik todėl, kad jis buvo reikalingas Andriui. Tai, kad instrumentas sveria kelis gramus ir niekam netrukdo, „Ryanair“ akyse visiškai nublanko prieš faktą, jog jis keliais centimetrais ilgesnis už numatytą standartą. Galiausiai, vargšeliui teko keliauti su vaikiškais vežimėliais ir nusipirkti sau bilietą už 50 eurų.
Londone grupę pasitiko prabangus lietuvių pervežimo įmonės limuzinas ir atvežė į karalienės Viktorijos triumfą menantį viešbutį visai netoli nulinio meridiano linijos. Deja, Viktorijos laikai reiškia ir jokio interneto, tad išsimiegoti pavyko puikiai. Sako, kitomis dienomis viešbučiai bus modernesni, taigi miego tiek nebenusimato. O ir devyni koncertai per keturiolika dienų primena rimtą turą, o ne prabangų turizmą.
Štai, jau groja būgnai, tad turiu tik kelias minutes. Skambesys, kaip ir tikėtumėmės Londone – puikus. Beje, fotografuoti klube draudžiama tik žiniasklaidai ir tik nemokamai – susimokėk 1500 svarų ir filmuok nors koncerto filmą. Paskaičiuota viskas – už teisę prekiauti įrašais reikėtų susimokėti dar 300 svarų. Kiek kainavo klibančio kompiuterio stovo nuoma netgi bijau paklausti.
Kiek nupirkta bilietų, jau klausiau. Atsakymo, deja, nėra – bus žinoma, tik uždarius kasas. Tikiuosi susirinks ne vien 15 užsirašiusių žurnalistų. Sako, O2 arena kainavo 2 mlrd. eurų, tad verta bent grindis kojomis pateplioti.
