Muzikos kritikai ir prodiuseriai nepaliauja stebėtis stulbinančia S. Michailovo atliekamų šansonų sėkme, kurią vadina geriausiu pavyzdžiu, kada tikra muzika klausytojų širdis sugeba pasiekti be radijo ar televizijos pagalbos. „Šansonų tekstai yra aiškūs, o dainos nėra sulipdytos pagal iš anksto lengvai nuspėjamą ir ištobulintą schemą, kokios naudojamos popmuzikoje“, – sako populiarus Rusijos muzikos prodiuseris Josefas Prigožinas, dirbantis su ryškiausiomis scenos žvaigdėmis Vachtangu Kikabidze, Nikolajumi Noskovu, Aleksandru Maršalu, Avraamu Russo ir daugeliu kitų.
S. Michailovas gimė 1969 m. balandžio 27 d. Sočio mieste. Jo tėvas ─ lakūnas, tad sekdamas jo pėdomis S. Michailovas iš pradžių įstojo į Minsko aviacijos mokyklą. Baigęs vidurinę mokyklą, dar nenujausdamas, jog taps talentingu kompozitoriumi, poetu ir dainininku, jis įstojo į Tambovo kultūros institutą. S. Michailovas atlikėjo karjerą pradėjo 1992 m., kai sudalyvavo iš karto keliuose muzikos konkursuose Tais pačiais metais jis įrašė savo pirmąjį kūrinį „Sveča“ („Žvakė“), kuris iki šių dienų yra vienas didžiausių atlikėjo hitų.
Didžiosios šlovės ir visuotinio pripažinimo Stasas sulaukė persikėlęs gyventi iš Sankt Peterburgo į Maskvą. Prasidėjusi ypač aktyvi koncertinė veikla, naujų dainų ir albumų įrašai padėjo pelnyti ilgai lauktą publikos palankumą. Jau 2009 m. S. Michailovas buvo apdovanotas prestižine premija „Auksinis gramofonas“, o dar po metų jam suteikas Nusipelniusio Rusijos artisto vardas.
S. Michailovas šansonus dedikuoja ištikimiems žanro gerbėjams ir buria naują nuoširdžios muzikos mylėtojų ratą. „Mano mylimiausi žmonės ─ sūnus Nikita ir duktė Daša, mylima žmona Ina. Dėkoju Dievui už tokią stiprią ir ištikimą komandą. Be jų nebūtų Staso Michailovo ir jo šansonų“ – teigia S. Michailovas, neslepiantis, kad jį kūrybai įkvepia artimieji ir šeima.