Nedaug trūko, kad kova dėl „Eurovizijos” šiam duetui būtų pasibaigusi. Dainininkė Dovilė Filmanavičiūtė ir instrumentininkas Vilius Tamošaitis neperžengė pirmojo turo barjero, tačiau antrąją progą jiems suteikė atrankos rengėjai.
Į pusfinalį „Gerai Gerai & Miss Sheep” pateko su dar 17 grupių ir atlikėjų – „Saulės broliais”, Andriumi Pojaviu, „Timohi”, Beissoul su Gabriele Griciūte, Božolė choru, Elvina Milkauskaite, Neringa Šiaudikyte, Linu Adomaičiu, Girmante Vaitkute, Gintare Korsakaite ir Gabrieliumi Vageliu, kuris pusfinalyje pasirodė ir vienas, ir duetu su Ieva Zasimauskaite.
Iš devynių pirmojo pusfinalio dalyvių TV žiūrovams labiausiai patikęs duetas dar nežino, ar žengs į gruodžio 20-ąją vyksiantį finalą, – šią savaitę bus atskleistas komisijos, kuri lemia pusę rezultatų, balsavimas.
Tačiau M.A.M.A. ceremonijoje šįmet geriausių debiutantų prizą pelniusi grupė neabejoja – nors iki šiol ją geriau žinojo alternatyvios muzikos mėgėjai, „Eurovizijoje” Lietuvos reikalų jos pasirodymas nesugadintų.
– Į pusfinalį patekote paskutinę akimirką. Buvote nusivylę, kad nepavyko žengti į jį balsavimo keliu? – paklausėme D. Filmanavičiūtės.
– Taip, nes dalyvavimas šioje labai svarbioje diskotekoje mums niekada nebuvo pokštas. Viską darome nuoširdžiai, „nechaltūriname” eidami į sceną. Dirbome, galvojome, stengėmės, bet pirmame etape nepavyko pora techninių sprendimų. Tai buvo lyg smūgis šlapiu skuduru per veidą.
Laimei, viskas išsisprendė, į pusfinalį patekome ir mums visai neblogai pasisekė.
– Kokia dainos „War In The Wardrobe” tema ir prasmė?
– Nuolat kalbame, kad reikia būti savimi ir nesiklausyti, kas ką kalba už nugaros. Apie tai ir daina – daug kam nepatiks, ką darai, bet turi laikytis savo nuomonės ir nepaskęsti informacijos jūroje. Pasakojimas būtų ilgas – kaip popmuzikos pasaulyje dominuoja kūno kultas, nuvertinami talentai ir t.t. Visiškai pasimesta vertybėse – pabandėme tai keliais žodžiais nusakyti dainoje. Ar gerai pavyko, turbūt negaliu spręsti.
– Ar pabandžius dalyvauti atrankoje pasikeitė jūsų požiūris į „Euroviziją”?
– Anksčiau į tą konkursą labai nesigilindavau – tik šeštadieniais su draugais žiūrėdavau ir juokdavausi iš tokių kaip „Timohi”. Kai dalyvaujame patys, pamačiau, kaip tai nelengva. Žiūriu į jaunus atlikėjus ir matau, kad jie nelabai supranta, nei kur eina, nei kokią atsakomybę prisiima.
Bet pamačiau ir artistų, kurie, kaip ir mes, nori į „Euroviziją” nešti kitokią muziką. Pavyzdžiui, „Saulės broliai”, G. Vaitkutė. Manau, puikiai šiame konkurse pasirodytų ir grupė „Freaks On Floor” su rokenrolo daina. Tikiuosi, mūsų pavyzdys paskatins čia dalyvauti daugiau įdomesnių grupių, kurios pamatys, kad čia gali skambėti ne tik dviejų žodžių priedainiai.
– Teko girdėti, kad jus palaiko ir Jurijus Smoriginas.
– Tiesa. Mūsų pasirodymo šokėjos yra iš jo Vilniaus baleto, tad jis laiko leteną uždėjęs ant mūsų pasirodymo. Šokėja Evelina Kauklienė – jo dešinioji ranka. Jurijus, tikiu, serga už mus. O mes plojame katučių, kad šokėjos, nors ir labai užsiėmusios, randa laiko repetuoti su mumis, Jurijus leidžia mums naktinėti jo salėje.
– Scenoje – dar du ekranuose judantys jūsų atvaizdai.
– Taip, bet tai ne hologramos, kuriomis giriasi Egidijus Dragūnas. Paprastos vaizdo projekcijos. Šimtas litų – tiek kainavo išpjauti du kartono gabalus.
– Kiek šampano išgėrėte, kai pradėjo aiškėti, kad laimėsite žiūrovų balsavimą?
– Šešis butelius. Bet buvo daug žmonių susirinkę. Mano bute – tik keturios kėdės, tad vieni žiūrėjo stovėdami, kiti – nudribę ant lovos. Visi labai džiaugėsi.
Kaimynams pakabinau raštelį – atsiprašiau, jei triukšmausime, ir paraginau balsuoti.
Šiandien radau linksmų užrašų – kaimynai rašo, kad jiems patiko, jie palaiko.
– Už save balsavote?
– Žinoma. Penkis kartus. O kur dar mama, tėtis, bendradarbiai.
– Kai kurie jūsų gerbėjai nesupranta, kam jums reikia „Eurovizijos”.
– Taip, bet aš tikrai jaučiu azartą dėl šio konkurso. Jei pateksime į finalą, dar kai ką keisime, tobulinsime.
Manau, neblogai savo alternatyva atskiedėme šią atranką, atsirado daug palaikančių ir tokių, kurie tik dėl šio konkurso apie mus sužinojo. Mums tai svarbu. Aš visai įsivaizduoju šią dainą „Eurovizijoje”.
Jeigu „Eurovizijoje” gali dainuoti Lena, Loreen, kurių dainų mielai klausausi automobilyje, kodėl negalime mes?
Jau po pirmojo pasirodymo atrankoje padaugėjo kvietimų koncertuoti. Pati dirbu reklamos agentūroje ir žinau, koks galingas dalykas yra televizija. Vien dainuodamas Vilniaus baruose ir rašinėdamas „Facebook” tinkle tiek dėmesio nesulauksi.
Visiems alternatyvos atlikėjams, kurie aiškina, kad dainuoti „Eurovizijoje” pigu, sakau tiesiai – nė velnio, mes čia einame ne pasakoti savo meilės istorijų, o pristatyti muzikos.
– Prieš pusfinalį žadėjote gerbėjams nemokamą koncertą. Pažadas galioja?
– Būtinai. Tik kol kas neaišku, ar jis vyks klube, ar kokioje kavinėje, iki finalo, jei į jį pateksime, ar po jo.
„Gerai Gerai & Miss Sheep“ pasirodymas „Eurovizijos“ atrankos pusfinalyje:
