Iš Visagino kilusi A. Orlova iki šiol yra išleidusi du oficialius albumus – kartu su pirmąja populiarumo banga 2008-aisiais pasirodė ne vieno puikaus kritikų įvertinimo sulaukęs „Laukinis šuo dingo“, prieš dvejus metus brandesnį, dinamiškesnį kūrybinį periodą įamžino „Mutabor“.
Abu atlikėjos diskai perleisti užsienyje – Prancūzijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Ir visai nesvarbu, kad didžioji dalis albumuose įrašytų dainų – lietuviškos. Supančią aplinką ir savo vidų nuolat stebinčios Alinos melancholiška ir nuoširdi muzika randa kelią į kitakalbių klausytojų širdis.
Retokai – ir visuomet sausakimšose salėse – gimtojoje šalyje regima ir girdima dainų kūrėja yra dažna užsienio koncertų organizatorių viešnia. Netipiškas jos balsas įdomus ir Rusijos rinkoje, ir visko mačiusiame Vakarų muzikos pasaulyje.
Šiemet jau koncertavusi Prancūzijoje ir kitose šalyse, pirmąjį žiemos savaitgalį Maskvoje vykusiame festivalyje „Scandinavian Wave“ Alina pasirodė su tokiais šiaurietišką skambesį puoselėjančiais atlikėjais, kaip amerikiečiai „Blue Foundation“ ar islandai „múm“.
Pastarąjį kartą „Gargare“, tuomet dar gyvenusiame įkurtuvių nuotaikomis, A. Orlova su grupe lankėsi lygiai prieš metus. Baigiantis 2012-iesiems ji buvusio fabriko erdves savo muzika pripildys dar kartą. Gruodžio 22-ąją kauniečiai išgirs ir „Laukinis šuo dingo“ bei „Mutabor“ kūrinius, ir dar oficialiai neišleistos atlikėjos kūrybos.