Šalių, kurios rengia „Euroviziją“, atstovai retai pakyla į geriausiųjų penketuką. Žiūrovų ir komisijos psichologija – dažniausiai dėmesys nukreipiamas į kitas valstybes, nes „dabar kitų eilė džiaugtis“.
S. Babajevos užimta ketvirtoji vieta – geriausias gimtojoje šalyje vykstančioje „Eurovizijoje“ dainininkų pasiektas rezultatas nuo tada, kai 2004-aisiais konkurse atsirado pusfinaliai. Dainai taip pas skirtas žurnalistų simpatijų prizas.
Keturios šalys – Serbija, Lietuva, Malta ir Švedija – Sabinai „Eurovizijos“ finale skyrė didžiausią įvertinimą.
Viešbutyje S. Babajeva kaip su senais bičiuliais sveikinosi su Donatu Montvydu ir Sasha Songu – šie Lietuvos atlikėjai taip pat atvyko padainuoti azerbaidžaniečių surengtame priėmime.
- Koks jūsų šios kelionės tikslas? - lrytas.lt paklausė S. Babajevos.
- Pirmiausia noriu pabrėžti, kad aš čia – pirmą kartą. Seniai norėjau aplankyti Vilnių, buvo labai įdomu. Latvijoje esu buvusi jau keletą sykių, o Lietuvoje – ne.
Bet čia jau turiu gerų pažįstamų, nes prieš keletą metų su Lietuvos atlikėjais Azerbaidžane dainavome spektaklyje „Paryžiaus katedra“. Tai buvo trys dideli renginiai, jie buvo šiltai sutikti publikos.
Žinau, kad Lietuvos tauta – labai draugiška, šiltai žiūri į Azerbaidžano žmones. Tai įrodė „Eurovizija“. Atvykau padėkoti už man skirtus 12 balų, tikiuosi, kad mūsų draugystė ir bendri kultūros projektai taps gera tradicija.
- Jus nustebino, kad Lietuva Azerbaidžanui skyrė pirmąją vietą?
- Žinoma. Girdėjau daug gražių jūsų garsenybių atsiliepimų apie mane, kaip supratau, Lietuvoje buvo rengiama Azerbaidžano palaikymo „Eurovizijoje“ kampanijoje. Turbūt tai irgi prisidėjo.
Buvau labai dėkinga. Bet 12 balų buvo labai netikėtas rezultatas. Todėl nusprendžiau pati atvykti ir padėkoti.
- Sakoma, kad artisto gyvenimą „Eurovizija“ keičia tik tada, kai jis laimi pirmąją vietą.
- Nemanau. Viskas – paties atlikėjo rankose. Būna, kad sėkmė ateina netinkamu laiku, per anksti, artistas laimi pirmąją vietą, bet nežino, ką su ja daryti.
Mano gyvenimas tapo daug turiningesnis, atsirado daugiau darbo ir koncertų, padėjo man augti kaip kūrėjai.
Tik po „Eurovizijos“ savyje atradau kompozitorės gyslelę. Net skrisdama lėktuvu į Vilnių sukūriau dainą, greitai ją užrašiau. Ketinu pradėti pati kurti ir aranžuoti dainas.
- Po „Eurovizijos“ vėl įstojote mokytis.
- Taip, nacionalinėje konservatorijoje mokausi dainuoti mugamą – tai tradicinis mūsų vokalo žanras, mūsų kultūros perlą. Noriu gerai įvaldyti Azerbaidžano muziką.
Nemanau, kad reikia sustoti. Yra daugybė dalykų, kuriuos dar noriu studijuoti – indų, arabų, Irano muziką. Noriu kuo daugiau visko išmokti.
- Kai Baku susitikote su garsiu britų dainininku Engelbertu Humperdincku, sakėte, kad norite su juo įrašyti duetą. Judate ta linkme?
- Kol kas šis projektas kabo ore. Niekada nežinai, kaip bus. Aš vis dar noriu su juo padainuoti. Gyvenimas kupinas staigmenų.
- Ką manote apie Lietuvos atstovus „Eurovizijoje“?
- Man labai patinka Donatas ir Sasha Songas. Ypač pastarojo daina „Love“, kurią jis prieš keletą metų dainavo „Eurovizijoje“. Aš net turiu šio kūrinio natas, noriu jį išmokti, įtraukti į savo repertuarą. Labai gabūs ir talentingi vaikinai.
Lietuva visada parodo įsimenančius numerius. Man atrodo, kad tai – svarbiausia. Kai dainavo Sasha Songas, aš „Euroviziją“ žiūrėjau kaip paprasta klausytoja, bet įsiminiau dainą ir panorau ją išmokti. Ir visai nesvarbu, kurią vietą ji užėmė.
- Dažnai girdime atlikėjų nuomonę, kad antrą sykį „Eurovizijoje“ jie pasirodytų sėkmingiau. Ar norėtumėte šiame konkurse jėgas išmėginti dar sykį?
- Jei to reikės mano šaliai – žinoma. Dainininkai nuolat tobulėja, todėl normalu, kad po keleto metų galbūt pasirodo geriau. Bet aš tokių planų kol kas neturiu.
- Recepto, kaip laimėti „Euroviziją“, irgi?
- Man regis, svarbiausia mokėti pasiekti kuo daugiau širdžių. Visa kita – antraeiliai dalykai.
- Rugsėjį ištekėjote. Ar tai pakeitė jūsų, kaip dainininkės, gyvenimo ritmą?
- Ne. Bet teko išmokti gaminti maistą (juokiasi).
- Anksčiau nemokėjote?
- Mokėjau, bet netekdavo to daryti. Nes grįždavau namo, o vakarienę jau būdavo paruošusi mama, seserys. Dabar – kitaip, turiu savo šeimą ir pareigas. Viskas pasikeitė tik į gerą pusę. Mano vyras – režisierius, abu esame kūrybos žmonės, turime daug bendro.
- Prieš „Euroviziją“ buvote pristatoma kaip džiazo dainininkė.
- Taip, ir tai netikslu. Man patinka grupė „The Fugees“, soulas, lengvas rokas. Galiu ir džiazo kūrinį padainuoti, bet – savaip. Pati savęs džiazo vokaliste nelaikau.
- Džiazo ir roko muzikantai dažnai tvirtina, kad jiems – ne vieta „Eurovizijoje“.
- Negaliu taip sakyti. Esu didžiulė patriotė. Kai man sako, kad reikia padainuoti šiame konkurse dėl savo šalies, vėliavos, sakau „taip“. Moku dainuoti, o mano tėvynei to reikia. Todėl neturėjau jokių abejonių.
S. Babajevos pasirodymas 2012-ųjų „Eurovizijos“ finale:
