Štai Andrius Mamontovas šįmet surengė apie šimtą koncertų. Jis pripažįsta, kad vienas pats su tokia darbų gausa nesusitvarkytų, todėl administraciniai reikalai patikėti jo įkurtai viešajai įstaigai, kur piniginius ir mokestinius reikalus tvarko sutuoktinė Inga. „Norėčiau pažiūrėti į akis žmogui, kuris sukūrė šitą paniekinančią tvarką. Jeigu ne mano žmona finansininkė, aš bankrutuočiau, – teigia dainininkas. – Būtų teisinga, kad valstybė, įtraukdama į tokią mokesčių sistemą, man pasamdytų ir buhalterį, nes administracinis ir kūrybinis darbas yra nesuderinami dalykai.“
Didžiausiu iššūkiu muzikantams tampa primesta individuali veikla, nes pagal autoriaus ar atlikėjo sutartį užsakovai kūrėjus jau atprato samdyti. Tai fiksuoja ir pati Mokesčių inspekcija: jeigu 2008 m. autorinių sutarčių šalyje buvo sudaryta už 800 mln. litų, tai pernai tokių vertė tesiekė vos 170 mln. litų.
„Man sako: pažiūrėk į mokesčių dydį ir darbo kainą. Jeigu naudojuosi šiomis sutartimis, aš iškrentu iš žaidimo – viso gero. Dabar turi būti itin stiprus, kad išliktum“, – pastebi jaunas kompozitorius ir saksofonininkas Remigijus Rančys.
Dėl išlikimo kūrėjai pakeitė savo veiklos profilį ir formaliai iš atlikėjų ir autorių virto individualios veiklos vykdytojais. Tiesa, dažnam šis persikvalifikavimo pradžiamokslis sudarė keblumų. „Vasarą Mokesčių inspekcijos duris atvėriau gal dešimt kartų ir bendraujant su specialistėmis vis apimdavo jausmas, kad esu būrimo salone“, – pasakoja R. Rančys. Galiausiai jis buvo priverstas samdyti finansų konsultantą.
Muzikanto pastebėjimu, dabar be patyrusio finansininko pats negali eiti nė žingsnio. „Atrodo, kad muzikantai yra išskirtinė kasta, nes dar turi tapti buhalteriais. Manau, gegužę bus didelis šokas visai muzikantų bendruomenei“, – sako jis.
Negerų nuojautų prieš artėjantį pajamų deklaravimą turi ir kompozitorius Andrius Kulikauskas, šįmet taip pat ėmęs vykdyti individualią veiklą. „Kartais apima toks baimės jausmas, kad gausime šoko terapiją – juk dauguma mūsų nėra principingi buhalterijos asai. Žinoma, suvokiu, kad nuo kiekvieno renginio būtina kažkiek atskaičiuoti į neliečiamą litų pundelį“, – pasakoja maestro.
Tuo metu vienas šiųmetės „Eurovizijos“ atrankos favoritų Linas Adomaitis prieš mokesčių deklaravimą ateinančią gegužę jaučiasi ramus, nes turi kvalifikuotų patarėjų. „Man užsiimti koncertine veikla pagal individualią veiklą pasirodė priimtina. Tariausi su daug juristų, advokatų, buhalterių, kuriais per 15 metų veiklos pasitikiu. Užtat man ramu, kaip pinigai vaikšto – mes pasiskaičiavome, kad gegužę man reikės sumokėti 17 procentų. Tačiau akivaizdu, kad senoji mokestinė sistema pagal autorines sutartis su 15 procentų mokesčių tarifu buvo vertingesnė ir muzikantams, ir valstybei.“
Draugą finansininką turi ir A. Kulikauskas. „Jis man padarys „Excel“ lentelę. Joje ir bus aišku, kiek reikės permesti mokesčiams“, – tikisi muzikantas.
Pastaruoju metu pasigirstant nerimo signalams iš muzikantų, „Excel“ programa nuolat pildoma ir atlikėjų ir fonogramų gamintojų asociacijoje AGATA bandant sukurti paprastą ir suprantamą mokesčių apskaičiavimo formulę. Tačiau jos direktorė Agnė Masalskytė negali atsistebėti, jog kiek besistengtum sukurti universalų buhalterinį šabloną muzikantams, vis atsiranda kitų kintamųjų. „Dabar vis dažniau naudojama individualios veiklos forma atrodo itin komplikuota. Per ją valstybė sunaikino autorinius santykius, surenka mažiau mokesčių ir kelia nereikalingą įtampą“, – teigia ji.
Tiesa, AGATA informacinis centras ir Mokesčių inspekcija bando mažinti šią įtampą nuolat konsultuodama atlikėjus mokestiniais klausimais. Anot A. Masalskytės, naujoji valdžia privalėtų atsižvelgti į kūrybinės veiklos specifiką ir išlaisvinti muzikantus nuo nepelnytų prievolių. „Naujoji Vyriausybė savo programoje numato taisyti buvusiosios klaidas ir taikyti lengvatas kūrybinei veiklai. Būtinai priminsime šiuos įsipareigojimus ir, jei reikės, dar garsiau kelsime šį klausimą“, – įspėja AGATA vadovė.
Savo ruožtu A. Mamontovas užsimena apie Airiją, kurioje mokesčių sistema muzikantams yra elementari ir neverčianti laužyti galvos, todėl ten žmonės noriai moka mokesčius. „Tuo metu Lietuvoje... kolegoms nebent patarčiau įkurti savo bažnyčią, koncertus apiforminti kaip pamaldas, o užmokestį surinkti kaip aukas – į jas Mokesčių inspekcija nosies nekiša“, – sako A. Mamontovas.
