Kai „Gravel“ 2007-aisiais „Bravo“ ceremonijoje iš Vytauto Kernagio rankų atsiėmė Metų debiutantų prizą, niekas nesitikėjo, kad nė nepraėjus metams grupė susipyks scenoje, nemokamai internete išdalys antrojo albumo „Dirty Beauty“ dainas ir pasuks savais keliais.
Aštrialiežuvis T. Sinickis iš akiračio nedingo - teisėjavo TV laidoje „Talentų ringas“, kūrė dainas ir porą kartų per metus surengdavo koncertus sausakimšuose klubuose negalėdamas atsistebėti, kad ištikimas būrys klausytojų niekur nesitraukia.
Juos pradžiugino žinia, kad sausį dainininkas žengė į studiją ir pradėjo ruošti naują albumą, kurį ketina įrašyti užsienyje ir išleisti šiais metais.
„Kai skirstėsi „Gravel“, sakiau, kad groti prasmės nebėra, nes iš to vis tiek neuždirbsi. Mano nuomonė nepasikeitė. Bet man tiesiog reikia pomėgio.
Kolekcionuoju viskį, bet juk tris valandas per dieną nespoksosi į butelį. Daug žaidžiau futbolą, bet patyriau stuburo išvaržą. Bėgioti nebegaliu, liko tik muzika“, - sugrįžimo priežastis dėstė Tomas.
Pelnė skandalisto reputaciją
Šešiolika lietuviškų dainų naujam albumui jau parašęs dainininkas - vienas tų, kurie „Gravel“ laikais dalį auditorijos žavėdavo, o dalį piktindavo taip, kad internete prie kiekvieno straipsnio apie jį pasipildavo keiksmai.
Vaikinas iš Naujosios Vilnios, atvirai dėstęs provokuojamus pamąstymus apie Lietuvos Seimą, dainą apie prostituciją pavadinęs „Vydūnas“ ir peikęs senąją rokerių kartą, greitai aplink save subūrė sekėjų, kurie koncertuose atliktas dainas greitai išmokdavo iš internete pasklidusių mėgėjiškų įrašų.
„Man iš tiesų keista, kad jie vis dar manimi domisi. 2008-aisiais niekaip nebūčiau pagalvojęs, kad 2012-aisiais mane kas nors dar prisimins ir kvies koncertuoti.
Turbūt kaltas internetas - prikūriau lietuviškų dainų, kurios ten plačiai pasklido. Naują albumą kuriu dar ir todėl, kad prieš porą mėnesių koncerte prisižadėjau klausytojams.
Pasakiau, kad nebus jokių akustinių koncertų, kol neišleisiu naujų dainų. Prisižadėjau, dabar reikia tesėti pažadą“, - atsiduso Tomas.
Dainuos ir apie prezidentę
Sulaukęs trisdešimties T. Sinickis neatrodo praradęs aistros į dainas sudėti įžvalgas, kuriose telpa viskas - nuo Lietuvos politinės situacijos iki nūdienos žvaigždžių.
„Nemanau, kad pasikeičiau. Pažiūrų aštrumas nesumažėjo. Tik esu storesnis, ne toks gražus, prapliksiu per porą metų.
Sukūriau tokią dainą apie Lietuvos pasididžiavimą. Ten apie Rūtą Meilutytę. Tik dar neapsisprendžiau dėl to kūrinio, nes ten keiksmažodžių yra.
Dar mane labai stipriai įkvėpė Rositos Čivilytės ir Rūtos Ščiogolevaitės duetas „Meilės netylėk“ - parašiau dainą „Valdžiai pailsėt“.
Bandžiau rašyti dainą apie mūsų prezidentę, bet tai sunku. Ji tokia keista moteris. Apie ją sunku pabaigti dainą. Ji iš pradžių įžiebia kibirkštį, bet yra per mažai charizmatiška. Nesužavi ir nesunervina tiek, kad galėtum parašyti tekstą.
Tiesa, dabar ji man jau kiek padėjo. Skaičiau, kad Anykščiuose kalbėjo apie bedarbių intelekto deficitą. Tai man suteikė minčių“, - pasakojo Tomas.
Pašaipų iš Lietuvos politikos elito himno „Dek, parlamente“, kurį klausytojai koncertuose traukė choru, albume nebus. Anot Tomo, nes priedainį jis „pasiskolino“ iš Lenkijos atlikėjo, tad gauti leidimą išleisti dainą būtų sudėtinga.
„Bet tai nebus vien albumas apie Lietuvos gyvenimą. Bus ir asmeninių išgyvenimų“, - sakė du sūnus auginantis atlikėjas.
Minčių kūrybai suteikė ir po „Gravel“ išsiskirstymo įvykę jau dveji Seimo rinkimai. Tomas sako, kad pastarųjų rezultatai jį visai džiugina: „Esu lenkas, o į Seimą pateko mano etninė mažuma. Bet rinkimai ateina ir praeina, o ekonominė padėtis nėra gera.
Kita vertus, visus galiu nuraminti - Tarptautinio valiutos fondo pagalba vis dar pasiekiama, jei labai prireiks, atsiras tų pinigų. Parašykite skliausteliuose, kad aš juokiuosi.“
Atitrūkęs nuo popkultūros
Naujus kūrinius T.Sinickis planuoja įrašyti geroje Didžiosios Britanijos studijoje. Ne tik dėl skambesio kokybės, bet ir dėl atsiribojimo nuo darbų - į verslą įnikęs T. Sinickis dažnai porą kartų per savaitę darbo reikalais skraido į užsienį.
Įrašams ir koncertams jis tikisi suburti muzikantų grupę ir tikina, kad šį kartą viskas bus „labai rimtai“ - tikisi žiūrovus sudominti muzika, o ne humoru.
„Aš kuriu popmuzikos, o ne satyros albumą. Reikia žinoti savo vietą. Pernai koncertavau bardų festivalyje „Akacijų alėja“, nes mane ten pakvietė. Daugiau niekada tokiame renginyje nedainuosiu. Aš tokiems renginiams visiškai netinku. Bet esu dėkingas, kad pakvietė, nes iš honoraro nusipirkau kepsninę.
Tikrai esu atitrūkęs nuo to, kas vyksta Lietuvos scenoje. Neturiu televizoriaus. Sakote, Radžis susirado žmoną? Sveikinu. Nežinojau.
Jei „Liūdni slibinai“ tapo metų grupe, vadinasi, stipriai nusivažiavom. Gal aš pasenęs ir ko nors nesuprantu, gal viskas kitaip šiais laikais. Turbūt būsiu labai nemadingas“, - svarstė T.Sinickis.
Nei prodiuserio, nei muzikantų jis kol kas nepasirinko ir sako, kad albumą galbūt išleis gruodį - nes „tada geriausiai perka, o uždirbti vis tiek norisi“.
Tomas lyg ir prisimena, kad siūlė vieną dainą kartu įrašyti dabar labai madingai dainininkei Jazzu, bet gali būti, kad tai tik susapnavo.
„Atsimenu, kad turėjau tokią idėją. Man reikia, kad vienoje dainoje moterišku balsu nuskambėtų žodžiai „uuu, parašai ant papų“. Ji lyg ir nesutiko. Bet gal susipainiojau ir norėjau pasiūlyti, o iš tiesų nesiūliau.
Jei visai atvirai, man būtų kur kas įdomiau padainuoti su Birute Dambrauskaite“, - prisipažino Tomas.
Susigrąžinti dėmesį - paprasta
Pažiūrėjęs dalį M.A.M.A. ceremonijos, dainininkas nusprendė, kad ryškiausiai vis dar šviečia tie atlikėjai, kuriuos jis matė scenoje ir prieš šešerius septynerius metus.
Ar per pusmetį jis galėtų susigrąžinti tokį populiarumą kaip 2007-aisiais, kai atmesdavo jam nepatikusius televizijų pasiūlymus filmuotis?
„Būčiau ne aš, jei pasakyčiau „ne, negalėčiau“. Pusmetis - net per daug laiko. Galima pritraukti dėmesį kur kas greičiau. Birutė Vėsaitė, kaip žinoma, tapo ūkio ministre, tai tik įrodo, kad šioje šalyje viskas įmanoma.
Prie manęs vidutiniškai kartą per mėnesį „Maximoje“ vis dar prieina žmonės, baksnoja pirštu į petį ir sako, kad praėjusį sekmadienį gerai pasirodžiau „Talentų ringe“, nors toje TV laidoje paskutinį kartą filmavausi prieš trejus metus ir neturiu žalio supratimo, ar ji vis dar gyvuoja.
Lietuvoje pakanka vieną kartą pabūti dėmesio centre ir įstrigsi ilgam. Agnės Jagelavičiūtės turbūt dešimt metų nėra „telike“, bet ji vis dar ekrano asmenybė.
Bet prieš šešerius septynerius metus aš dauguiau sukau galvą, kaip mane priims, ką apie mane pagalvos. Dabar turiu pakankamai gerą pagrindą po kojomis, lojalių klausytojų.
Nežinau, ar norėčiau vėl aktyviai įsitraukti į pramogų pasaulį. Jis užkrečia, kalno pinigų neatneša, bet kenkia sveikatai - visi tave myli, greitai „užsikabini“, daug pagundų. Nemanau, kad to man reikia. Kaip sakiau, man visa tai - tik pomėgis“, - nusijuokė Tomas.
