Mįslių karaliene vadinama rusų dainininkė Zemfira sekmadienį jų užmins ir Vilniuje. Rusijos roko žvaigždės gastrolių po Baltijos šalis pradžią „Lietuvos ryto” žurnalistas stebėjo Estijos sostinėje.
Zemfiros Ramazanovos balso klausosi šimtai tūkstančių, bet mažai kas drįstų tvirtinti, kad šią 36 metų moterį iš tiesų supranta.
Atšiauri, neprognozuojama, nestabili – vien iš nemalonių epitetų, kuriais dainininkę apdovanoja Rusijos žiniasklaida, Zemfira galėtų sudėlioti dainos tekstą.
Į visa tai nusispjauti gausybei Zemfiros gerbėjų, kurie į vieną pirmųjų šių metų atlikėjos gastrolių koncertą Taline rinkosi ne tik iš visos Estijos, bet ir iš Sankt Peterburgo.
Šalinasi smalsuolių
Šios Zemfiros gastrolės turėjo vykti dar pernai pavasarį, tačiau atlikėja jas atšaukė. Klausytojai tada sulaukė paaiškinimo, kad dainininkė nespėja laiku baigti naujo albumo, o jos koncertai įvyks rudenį.
Rudenį pakeitė pavasaris, ir šiandien Rusijos roko atsiskyrėlė – tikrai pakeliui į Vilniaus Teatro areną. Su albumu „Žitj v tvojej golove”, išleistu prieš porą savaičių, ir dviejų valandų koncertu, kuris Estijoje pateikė dar daugiau klausimų.
„Negalime pasakoti nieko, kas susiję su jos laisvalaikiu. Tai – labai griežta taisyklė”, – prisipažino Zemfirą į Baltijos šalis atgabenusios latvių agentūros atstovė Ana Miesniecė.
Nieko nauja – dar karjeros pradžioje savo kasdienybės neviešinusi dainininkė pastaruoju metu stato vis naujas gynybines sienas. Jos interneto svetainėje šiuo metu terasite koncertų afišą ir nuorodas, kur įsigyti įrašų. Į koncertus neįleidžiami fotografai.
Vengia interneto ir žurnalistų
Kalbama, kad dainininkė tiesiog patologiškai nemėgsta skaityti komentarų apie savo išvaizdą, stilių, gandų apie savo meilės santykius.
Bendravimą su gerbėjais internete riboja iki minimumo. Net prie jos vaizdo klipų portale „YouTube” neleidžiama rašyti jokių komentarų.
„Man reikia tylos”, – viename interviu prisipažino Zemfira.
Gandų tai, žinoma, netildo. Nuo kalbų apie planus įsivaikinti kūdikį iki ryšių ir su garsiais vyrais, ir moterimis. Kai prieš keliolika metų Zemfira be jokios aiškios priežasties atvažiavo į Kauną su tuomečiu „Žalgirio” savininku Šabtajumi Kalmanovičiumi ir jo žmona Anastasija, jau sklido kalbos apie jų meilės trikampį.
„Anastasija – Zemfiros prodiuserė. Net jei jos gyventų kartu, nieko tokio. Man gražu žiūrėti į dvi gražias moteris”, – tada juokais situaciją komentavo verslininkas.
Pati Zemfira niekada nekomentuoja savo asmeninio gyvenimo, tačiau Rusijoje pakanka tokių, kurie lažintųsi iš viso savo turto, jog dainininkės širdies draugė – aktorė ir režisierė Renata Litvinova.
Visa tai irgi gali būti gerai surežisuotas žaidimas – mat šios kalbos grindžiamos įžvalgomis, kurias bandoma atkapstyti Zemfiros dainų žodžiuose. Atsakymas, kurį renkasi dainininkė, – tyla.
Pakeliui į Taliną buvo užsiminta, kad galbūt atlikėja sutiks duoti interviu. Po koncerto paaiškėjo, kad vis dėlto ne. Kolegos iš Rusijos siūlė nenusiminti - su šia atlikėja tai visiškai įprastas reiškinys.
Eilės – tiesiai į širdį
Kai pusę devynių vakaro arenoje užgeso šviesios, prie scenos susibūrusios aršiausios gerbėjos sukėlė triukšmą, kuris akimirkai kiek komiškai priminė isterišką būrelio mergaičių džiaugsmą dėl Lady Gagos.
Daugybei klausytojų Zemfira – tam tikro kulto objektas. Moteris, pagal kurios dainas mylimasi, jų eilutės virsta tatuiruotėmis, jose randamos užkoduotos prasmės ir atsakymai į visus klausimus.
Juodai vilkintys penki grupės muzikantai, du ekranai ir keletas šviesos stulpų atlikėjams už nugaros – Zemfiros koncertas iš pirmo žvilgsnio primena šiuolaikinės britų indiroko grupės pasirodymą.
„Be šansų, be variantų”, – žengusi prie mikrofono, riktelėjo Zemfira, ir pradėjo daryti tai, ką sėkmingai daro jau 14 metų – žaisti su jos muziką įsimylėjusiųjų smegenimis.
Naujojo albumo dainos, kurių per pirmąją valandą buvo galima suskaičiuoti bent penkias, keliauja ta pačia vaga, kuri 1998-aisiais grupės „Mumij trol” atrastai merginai iš Ufos greitai pelnė šlovę.
Meilė, cigaretės, nakties vaizdiniai ir daug užuominų į mirtį. Naujose dainose yra visko, ko įkvėptas Talino taksistas žinovo tonu šių eilučių autoriui aiškino, jog „tos moters klausosi tik lesbietės ir gotės”. Klausimas, ar Taline jų yra tiek daug, liko neatsakytas.
Ar dainos žodžiais klaustų, kas yra pinigai, ar dainuotų apie mylimo žmogaus blakstienas, visą laiką jauti, kad kažkur visai netoli slankioja nerimas. Jautrios dainos ir koncerte galingai skambantis balsas – lyg atviras nervas.
Zemfira beveik nesišypso, o kai tai daro, gali būti beveik šventai įsitikinęs, kad tai – ironija. Bet kai dainuoja: „Kad ką nors pakeisčiau, man teks numirti” – juoktis nesinori.
Suerzino arenos akustika
Muzika – atskira tema. Su „Queen” ir „Scorpions” dainavusi moteris neslepia pagarbos roko klasikams, bet dabartinis jos grupės skambesys kai kuriuose epizoduose net priminė grupę „Depeche Mode”.
Pati tai gitara, tai vargonėliais grojanti scenos žvaigždė ne vieną priedainį traukė užsimerkusi – lyg panirusi į transo būseną ir pirštais erdvėje dėliodama keistus piešinius.
Kol apsaugininkai griežtai kalbėjosi su bent šiek tiek koncerto vaizdų mobiliaisiais telefonais įamžinti bandžiusiais estais, Zemfira spėjo priimti gėlių puokštę ir ištarti kažką daugiau nei „Labas, Taline”.
Nuo koncerto pradžios buvo praėjusi valanda.
„Talinas – geras miestas. Ir viešbutis geras. Europa, nieko nepasakysi. Tik ši arena – siaubinga. Nemanykite, kad noriu pasiteisinti, bet visą koncertą girdžiu aidą. Taip sunku.
Girdėjau, kad šitą salę statė „Eurovizijai”? Tai tiktai įrodo, kad su muzika tas konkursas neturi nieko bendra”, – nusikvatojo Zemfira.
Melancholijos hitas „Prosti menia, moja liubov”, kurį kaip kozirį Zemfira išsitraukė koncertui artėjant prie pabaigos, daug kam tapo staigmena.
„Taip, per šias gastroles mes pirmąkart jį grojame. Tai dovana jums”, – nusilenkė Zemfira.
Autografų laukė be reikalo
Kai po pusantros valandos muzika nutrūko, net biso laukimas buvo kitoks negu įprasta – vietoj tylos geras penkias minutes iš garsiakalbių sklido vibruojantis gitaros garsas.
Sugrįžusi dainininkė pabaigoje atliko „Mumij trol” dainą „Delfiny” ir tai, kas daugiau nei dešimtmetį jos gerbėjams spaudžia ašaras – kraują stingdančią meilės baladę „Chočeš” su pažadu „užmušti kaimynus, nes jie trukdo miegoti”.
Kuklus nusilenkimas, jokių patoso kupinų kalbų ir pažadų sugrįžti, ir – viso gero. Susitaikyti su tuo norėjo ne visi.
Apie tris šimtus gerbėjų gerą pusvalandį stovėjo prie scenos ir skandavo Zemfiros vardą, įsisvajoję apie autografą. Be reikalo. Zemfira išlaikė atstumą – taip, kaip yra pripratusi. Tačiau kitokios jos publika galbūt ir nenorėtų garbinti.
