Yra vyresnės kartos atlikėjų, kurie naujas plokšteles atbulomis rankomis įrašinėja tik tam, kad turėtų dar vieną priežastį išvykti koncertuoti. E. Claptonas - ne iš jų, nors panašų įspūdį galima susidaryti, pamačius, jog tik dvi iš dvylikos dainų yra visai naujos, o kitos - žinomų kūrinių perdirbiniai.
„Old Sock“ įrašams suburta įspūdinga rinktinė - nuo Paulo McCartney iki Chakos Khan, tačiau pagrindinė žvaigždė čia - pats Ericas, jo balsas ir gitara. Gal net labiausiai - sugebėjimas kurti jaukią, ramią nuotaiką, kai jauti supranti - šis žmogus jau nuėjo tokį kelią, kad puikiai žino, ką daro, nemato priežasčių blaškytis ar kažką įrodinėti (tai rodo subtilios ir taupios gitaros soluotės - nes juk visi ir taip žino, kad panorėjęs Ericas gali iš šio instrumento išskelti fejerverkus).
„Further On Down The Road“ ir „Till Your Well Runs Dry“ girdisi regio intonacijos, nauja „Angel“ - pasakiškai švelni ir melodinga, tą patį galima pasakyti apie bliuzus „The Folks Who Live On The Hill“ ir „Born To Lose“.
Vieni gražiausių netikėtumų - džiazo standartas „All Of Me“ ir amžinatilsį Gary Moore'o baladė „Still Got The Blues“. Pirmąją dainą kartu su P. McCartney Ericas dainuoja taip, kad akimirksniu jaučiasi jų šilta draugystė ir tvirtas muzikinis ryšys, o antroji - visiškai nutolusi nuo originalios versijos skambesio, rami, į pirmą planą išleidžianti E. Claptono akustinę gitarą ir jo seno bendražygio Steve'o Winwoodo vargonėlius.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Albumą pristatanti daina „Gotta Get Over“:
