Užpernai išleistas dainininkės albumas „MetroNomes“ buvo garso takelis pantomimos spektakliui, kurį dainininkė gyvai atliko ne tik Lietuvos miestuose, bet ir Maskvoje.
Į jį sugulė Rusijos sostinėje praleistų metų įspūdžiai ir nuotaikos – Maskvoje Jurga su vyru Vidu Bareikiu gyveno, jam šiame mieste studijuojant teatro režisūrą.
„Breaking The Line“ – taip pat konceptualus projektas. Kiekviena albumo daina įkvėpta vis kito filmo. Filmų pavadinimai sužymėti albumo viršelyje – nuo maištingos rusų kino juostos „Assa“ iki režisieriaus Larso Von Triero „Melancholijos“, įkvėpusios dar pernai vaizdo klipu pristatytą kūrinį „So Blue“.
„Bet šis albumas – galbūt lengviau prieinamas nei „MetroNomes“. Aną projektą Lietuvos publikai gal buvo sunkiau prisijaukinti, nors Maskvoje jis sulaukė labai gerų įvertinimų. Lietuvos žmonių vis dėlto istorijos, lūkesčiai yra kitokie.
„Breaking The Line“ – popmuzika, kurioje perleidau per save filmų sukeltas emocijas. Kai gyvenau Maskvoje, buvo nelengvų akimirkų, filmai buvo tas pasaulis, į kurį pasinerdavau“, – pasakojo Jurga.
Albumą išleisti ji tikėjosi dar pernai rudenį, tačiau galiausiai nusprendė, kad jį dar reikia tobulinti. Paskutiniai kūriniai buvo baigti rašyti šių metų pradžioje.
Įgyvendinti idėjas jai padėjo būrys bendraminčių – nuo kartu jau ne vienus metus grojančios grupės iki pianisto Petro Geniušo ir elektroninės muzikos prodiuserio Leono Somovo. Visi jie kartu su Jurga ketvirtadienį žengė į sceną.
„Pasiūliau Petrui, o jis iškart sako „o, fainai, darom“. Ketinome kartu įrašyti tris dainas, o įrašėme penkias. Jis kaip vaikas metėsi stačia galva. Man tokie žmonės labai patinka, ieškau jų aplink save“, – džiaugėsi Jurga.
Pažintį su L. Somovu ji vadina atradimu, nors kartu dirbti panoro ne todėl, kad būtų Leono ir Jazzu dueto muzikos gerbėja.
„Klausydamasi Leono sukurtų aranžuočių supratau, kad jis kuria tą kontrastą tarp švelnaus ir aštraus, šviesaus ir tamsaus. Leonas tai sugeba. Man to reikėjo. Iš pradžių sutarėme, kad jis pabandys prodiusuoti vieną mano dainą, bet išgirdusi rezultatą iškart užsimaniau daugiau.
Mums išėjo albumas, kuris skamba vientisai, o nėra tiesiog šiaip sumestų dainų rinkinys. Taip, dainos turi ryškų elektroninį prieskonį, bet tokia yra šių dienų aplinka. Tai nėra gamta su čiulbančiais paukščiukais, gyvename interneto ir kompiuterių amžiuje“, – sakė atlikėja.
L. Somovas, beje, projekte įsiamžino ne tik kaip muzikantas – jo daryta Jurgos nuotrauka puošia albumo viršelį.
Ne mažiau svarbiais akcentais ji laiko ir vaizdinę muzikos pateikimo pusę – albumo pristatymo koncertu, kuris gegužės 9-ąją bus surengtas ir Kauno lofte „Gargaras“, rūpinosi vaizdo projekcijų kūrėjas Rimas Sakalauskas, režisierius Ričardas Matačius. Į koncertą, regis, subtiliai buvo įpinti ir komercijos elementai. Burės formos audeklo dekoracijos, ant kurių rodomi abstraktūs vaizdai, naujos kompaktinės plokštelės pirkėjams dalijami stiklo indeliai su jachtos „Ambersail“ burės atraižomis – tai buvo panašu į nusilenkimą albumo išleidimą parėmusiam fondui „Už jūrinę valstybę“.
Dėmesio skirta kiekvienai detalei. Koncertą reklamuojančioje fotosesijoje Jurga persikūnijo į kelių filmų, tarp jų ir „Negyvėlio“ bei „Melancholijos“, personažus.
Per pastaruosius keletą metų meniškais projektais populiarumo taškus barsčiusi atlikėja tikisi, kad žiūrovai įvertins naująjį jos darbą.
„Aš nebandau antrą kartą parašyti dainos „Nebijok“, nes nėra prasmės to daryti. Bet nesu iš tų kūrėjų, kurie tik parašo dainą sau, paleidžia į pasaulį, o toliau jau – nesvarbu. Man reikia publikos.
Labai tikiuosi, kad šį albumą pavyks koncertais pristatyti ir mažesniuose miestuose“, – sakė dainininkė.
Vilniuje dėmesio stygiumi ji negalėjo skųstis – pasiklausyti dainų susirinko artipilnis „Loftas“. Pirmojoje koncerto dalyje atlikėja publikai pasiūlė išgirsti senesnius kūrinius – „Instrukcija“, „Aš esu tiktai jei tu esi“ ir kitus.
Baltus marškinius į tamsią suknelę iškeitusi dainininkė taip simboliškai paskelbė antrąją koncerto dalį – prie jos grupės narių Vyčio Vainilaičio, Vido Bareikio, Vyčio Nivinsko ir Tado Dešuko prisijungė L. Somovas, pasigirdo naujojo disko kūriniai.
Pirmasis įspūdis – popmuzikos hitais čia tikrai nekvepia. Melodijos – įvedančios į transą, kai kurios – ištęstos iki aštuonių minučių. Didžioji dalis naujų dainų – anglų kalba.
Prie klavišinių instrumentų sėdęs P. Geniušas kūrinius praturtino ekspresyviomis improvizacijomis, dažnai irgi perleidžiamomis per elektroninių efektų filtrą.
Šviesoms scenoje žaidžiant šokį, Jurga atrodė susitelkusi į save, o žiūrovai, regis, irgi vis labiau grimzdo į savo mintis. Ši muzika neatrodo lengvai „virškinama“ – tamsūs elektroniniai peizažai, kurie vis dėlto nedvelkia tokiu minimalizmu, kokiu išsiskiria L. Somovo ir jo nuolatinės scenos partnerės Jazzu kūryba.
Popmuzika, bet su provokacijos prieskoniu. Ar Lietuvoje vis dar turinti savo nišą – paaiškės artimiausiu metu. Šūksniai „bravo“ tarp dainų rodė, kad lyg ir taip.
„Muzika – tai kova. Žinau, kad tai skamba juokingai – kaip galima dainomis kovoti su maru ar uraganais. Bet dainos – vienintelis ginklas, kurį turiu“, – sakė Jurga.
Didžiausias hitas "Nebijok", beje, koncerte neskambėjo. Dainininkė pajuto, kad jis netiktų prie likusios programos dalies.
"Nenorėčiau būti vieno kūrinio dainininkė", - prisipažino Jurga.
