Trijų dienų festivalis „Loftas Fest“ sekmadienio vakarui pasiliko nemažai kozirių.
Nuo scenos skambėjo nesenstančios padėkos Islandijai už tai, kad ji pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę – pastiprintos dviejų garsių šios šalies grupių muzika.
Pirmieji eilėje – grupė „mum“. Muzikos gurmanų į vienas gretas su žymiaisiais tautiečiais „Sigur Ros“ statomas kolektyvas šiais metais pateikė staigmeną, įrašęs dainą su australų popmuzikos princese Kylie Minogue, tačiau dėl to nepradėjo groti disko muzikos.
Kartais į sceną jie eina trise, kartais – šešiese, kartais – devyniese. Į Vilnių atvyko penkiese – bet ir to užteko kurti garsui, kurį lengviausia apibūdinti kaip „laumių muziką“. Viena grupės narių įsijautimą į muziką akcentavo, vis nukrisdama pasivolioti ant scenos grindų, bet kad „mum“ - šis tas neįprasto, buvo aišku ir be tokių kvailiojimo apraiškų.
Keistais vingiais keliaujanti, į vidurį tarp elektroninės muzikos, popso ir avangardo taikanti „mum“ kūryba – švelni ir šiek tiek grėsminga tuo pat metu, reikalaujanti susikaupimo ir atsiribojimo nuo visko, kas vyksta aplink. Kiek ji tinkama klausytis, eilėje laukiant alaus – diskutuotinas klausimas, tačiau islandų niekas nenušvilpė, o minioje buvo matyti ir labai nuoširdžiai susidomėjusių veidų.
Visai kitokie – islandai „FM Belfast“. 2011-ųjų rudenį jie koncertavo Vilniaus klube „New York“ ir priviliojo vos porą šimtų žiūrovų. Kai grupė sugalvos į Lietuvą atvykti trečią kartą, publikos bus kur kas daugiau.
Dėl elektroninės muzikos, kurią šie pamišėliai groja, galima ginčytis – tiesą sakant, muzika čia toli gražui nėra svarbiausia. Svarbiau kvailiojimas, kurį islandai pavertė atskira meno forma.
„Loftas Fest“ scenoje Jie šaudė spalvotas konfeti juostas, kabino jas ant mikrofonų ir scenos konstrukcijų, grojo dainas, į kurias įsipindavo „Technotronic“ hitas „Pump Up The Jam“, ir vis užleisdavo scenos priekį energingai išsidirbinėjančiam šokėjui, kuris greitai buvo pramintas Arnoldo Lukošiaus antrininku. Publika klykė, paklusniai kėlė į viršų rankas, pritūpdavo ir šokinėdavo, islandams vos mostelėjus ranka.
„Tai – mano mėgstamiausia grupė šiame festivalyje“, - prisipažino „Loftas Fest“ organizatorius Viktoras Diawara ir, paprašęs palaikyti gėrimą, puolė raityti įmantrias breiko figūras.
Pritardamas linksėjo ir „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas: „Tai – tikras hepeningas“.
Koncerto pabaigai „FM Belfast“ pasiliko triuką, kurį jau žino visi grupės gerbėjai – nusiplėšė kelnes ir pasirodymą baigė vienais apatiniais. Prie jų prisijungė ir į sceną išbėgę „mum“.
Lietuvos atlikėjų frontą laikė Markas Palubenka – jau baigiantis išaugti iš ramaus, kiek melancholiško „indie“ dainiaus batų.
Festivalyje jis pasirodė su būgnininku ir bosininku, gerai žinomas dainas grojo kur kas „griežčiau“ ir šiaip atrodė beįsijaučiantis į roko žvaigždės vaidmenį.
Ar toks, labiau savimi pasitikintis ir energingesnis Markas tikrai patrauklesnis publikai, parodys laikas, bet „Loftas Fest“ kalbinti žiūrovai pasidalijo į dvi dalis – vieni kėlė į viršų nykščius, kitiems dabartinė dainininko kryptis atrodė pernelyg triukšminga.
Pusę vienuoliktos vakaro į sceną žengė brangiausiai festivalio „pirkinys“ - amerikietė Kelis, šiuo metu gastroliuojanti su klubams skirta pusvalandžio trukmės hitų programa.
Jos atliekamas „r'n'b“ ir elektronikos derinys – ne kiekvieno skoniui, bet moters pasirodymas buvo ekspresyvus ir tikrai daug kam patiko.
Sudėtingu charakteriu garsėjanti atlikėja jį demonstravo ir Lietuvoje – oro uoste šmurkštelėjo į automobilį, nė nepanorusi pasisveikinti su ją pasitikusiais organizatoriais ir atrodė labai užsisklendusi.
„Tai – vienas retų atvejų, kai vadybininkas – labai malonus, o žvaigždė – atvirkščiai“, - juokėsi V.Diawara.
Festivalio interneto svetainėje buvo raginama nepraleisti ypatingo pasirodymo, kuris laukė iškart po Kelis koncerto.
Vienuoliktą valandą vakarą atskleistos kortos – į sceną žengė grupė „Studija“ su dainininku Stepu Januška priešakyje.
Tarp elektronikos, hiphopo, roko grupių šis pasirodymas – švelniai tariant, netikėtas, tačiau „Loftas Fest“ žiūrovai džiugiai pašėlo, kai išgirdo dainos žodžius „o kaip norėčiau aš vėl sutikti rytą pas mamą“.
Šios dainos žodžiai skambėjo festivalio reklamos klipe.
„Jie mielai sutiko duoti šią dainą reklamai ir pagroti pas mus. Tai – viena geriausių festivalio akimirkų“, - publikai padovanotu siurprizu džiaugėsi V. Diawara.
