Orville’as Richardas Burrellas nepamiršo dienų, kai vilkėdamas JAV armijos uniforma kariavo Persijos įlankoje, tačiau jau du dešimtmečius jo kovos laukas – muzikos klubų ir festivalių scenos.
„Pakvietėme Shaggy dėl to, kad patys matėme, ką jis išdarinėja scenoje. Tai bus vienas geriausių, energingiausių gyvų koncertų Lietuvoje šią vasarą”, – neabejojo „Tamsta muzika” rengėja Ona Skernevičiūtė.
Atvirauti ne itin mėgstantis 44 metų dainininkas prieš kelionę davė interviu „Lietuvos rytui”.
– Pirmąkart koncertuosite Lietuvoje. Kokie lūkesčiai?
– Tiesą sakant, jūsų šalyje lankysiuosi jau antrą sykį. Kartą buvome pas jus sustoję, kai autobusu važiavome į kitą koncertą netoli Lietuvos. Man visai patiko tai, ką mačiau, žinau, kad savaitgalį patiks dar labiau.
– Dauguma jūsų populiariausių dainų linksmos, lyg būtumėte amžinai išsišiepęs žmogus, kurio niekada neaplanko liūdesys. Tai atitinka jūsų asmenybę?
– Ne. Mano nuotaika dažnai keičiasi, esu nepastovus. Bet laikausi nuomonės, kad gyvenimu reikia džiaugtis, todėl tokį jausmą ir stengiuosi skleisti.
– Devyni iš dešimties klausytojų jus sieja su populiaria daina „Boombastic”. O kurios dainos labiausiai patinka jums pačiam?
– Mėgstamiausia – „Angel”, nedaug atsilieka „Strength Of A Woman”.
Mažiausiai patinkančios? Keičiasi kiekvieną vakarą. Kurią žiūrovai blogiausiai priima, ta ir yra blogiausia.
– Prieš dvidešimt metų kone per naktį tapote didele tarptautine žvaigžde, kurios klipą „Oh Carolina” MTV suko kas valandą. Ar buvo lengva išlaikyti sveiką protą ir nepradėti pūstis?
– Tikiuosi, aš nuo to nepasikeičiau. Mano reikalavimų koncertų organizatoriams sąrašas niekada nebuvo beprotiškas.
Likau toks pat žmogus, koks buvau prieš užgriūvant šlovei. Na, būna šiek tiek brangių pirkinių. Bet dažniausiai tai daiktai, kurie yra gera investicija, naudingi, o ne tokie, kurie perkami tik dėl galimybės pasipuikuoti. Žinau šiek tiek apie kitų žvaigždžių pinigų leidimo įpročius. Patikėkite, palyginti su tais žmonėmis, elgiuosi labai normaliai. (Juokiasi.)
- Jūs dažnai parodijuojamas - visai neseniai humoristinė dainos "It Wasn't Me" versija buvo atlikta labai populiariame TV laidų vedėjo Jimmy Fallono šou. Ar jums pačiam tai patinka?- Buvo viena labai gera parodija - Jamaikos dainininkas Beenie Manas linksmai perdirbo dainą "It Wasn't Me". Labai ilgai juokiausi.
– Scenoje esate beveik pusę savo gyvenimo. Ko tai jus išmokė?
– Pagrindinis dalykas, kurį supratau – sunkus darbas visada atsiperka. Be išimčių.
– „Boombastic” skambėjo „Levi’s” džinsų reklamos klipe. Gavote kelnių už dyką visam gyvenimui?
– Cha, tais metais tikrai jų gavau labai daug. O paskui, man atrodo, jie mane pamiršo.
– Kas geriau – išleisti populiarų albumą, gauti Majamio miesto raktus ar gauti valstybinį Jamaikos ordiną? Jūs patyrėte viską.
– Be populiaraus albumo nebūtų ir kitų dviejų džiugių patirčių. Todėl man svarbiausia muzika. Juk be jos neturėčiau to, kuo galiu džiaugtis dabar.
– Vien socialiniame tinkle „Facebook” jus seka beveik pusantro milijono gerbėjų. Dažnai lindite internete?
– Taip. Pirmosios svetainės, į kurias pažiūriu, „Facebook”, tada – socialinis tinklas „Twitter”, taip pat dalijimosi nuotraukomis svetainė „Instagram”. Stengiuosi kuo daugiau bendrauti su tais, kurie manęs klausosi.
– Prieš du dešimtmečius tarnavote JAV kariuomenėje, dalyvavote kare Persijos įlankoje. Kokios mintys apima, kai matote reportažus apie šių dienų karinius konfliktus?
– Kiekvienas jų sukelia daug prisiminimų. Būtent apie tuos vyrus ir moteris, kurie yra fronto linijose.
Liūdnoji dalis – manau, kad žmonija visada kariaus. Netikiu, kad vieną dieną bus visuotinė taika. Liūdna, bet man taip atrodo.
– Naująjį albumą sukūrėte su legendiniu Jamaikos prodiuserių duetu „Sly & Robbie”. Esate dirbęs su daugybe muzikantų. Kurie jus privertė jaustis išskirtinai?
– Michaelas Jacksonas. Manau, tai pasakytų kiekvienas, kuriam teko su juo dainuoti. (Miręs popmuzikos karalius buvo didelis Shaggy gerbėjas, pakvietė jį pasirodyti savo karjeros jubiliejaus koncerte. – Red.)
Jo prodiuseriai Jimmy Jamas ir Terry Lewisas - tikros muzikos legendos. Man taip pat labai patinka dirbti su ritmenbliuzo atlikėjais Ne Yo ir Chaka Khan.
- Jei jums reikėtų išrinkti tris įspūdingiausias savo karjeros akimirkas, kas tai būtų?
-Pirmoji - kai daina "Oh Carolina" 1993-aisiais pasiekė pirmąją vietą britų "topuose". Ypatingas jausmas.Kita diena, kurios nepamiršiu, buvo, kai 1996-aisiais gavau "Grammy" statulėlę už geriausią regio albumą "Boombastic". O trečia - kai Japonijoje koncertavau festivalyje "Splash". Ten buvo daugiau nei 30 tūkstančių žiūrovų.
– Jūsų slapyvardis Shaggy atsirado dėl netvarkingos šukuosenos (išvertus iš anglų k. „shaggy” – „sutaršytas”). Ar kas nors jus vis dar vadina tikruoju vardu – Orville’as?
– Ne. Visi, kuriuos pažįstu, į mane kreipiasi arba Shaggy, arba mano antruoju – Richardo – vardu.
Kuria gerą nuotaiką
Iš tarnybos grįžęs ir muzikai atsidėti nusprendęs Shaggy gali nebesukti galvos dėl pinigų – vien 2000-aisiais išleistas jo albumas „Hot Shot” buvo parduotas daugiau nei 20 mln. egzempliorių tiražu.
Hitai „Oh Carolina”, „Boombastic”, „It Wasn’t Me” – lyg geros nuotaikos tabletės, poveikio neprarandančios keliolika metų.
Nors šiais laikais Shaggy nebevyrauja TV kanalų eteryje ir populiariausių atlikėjų sąrašuose, pasiūlymų koncertuoti jam netrūksta.
