Britų grupės „Noah And The Whale“ muzikantai juokėsi iš dėl dumblių smirdinčios Baltijos jūros, amerikiečių dainininkas Johnas Grantas skyrė dainą Rusijos gėjams, o jaunimo dievukai „Imagine Dragons“ į Latvijos pajūrį atkeliavo po skrydžio specialiai užsakytu lėktuvu. Šeštadienį antrą dieną Salacgryvos miestelyje vykstantis festivalis „Positivus“ toliau džiugina muzika, naujais atradimais ir linksmomis istorijomis.
Visų trijų Baltijos šalių muzikos mėgėjus kasmet viliojančiame festivalyje šeštadienį ženkliai pagausėjo žmonių – atsirado ilgesnės eilės prie automobilių stovėjimo aikštelių ir kavinių, o kempinge padaugėjo besikeikiančių dėl vėjo nuo žemės plėšiamų palapinių.
Daugelį žiūrovų priviliojo pagrindinės šių metų festivalio žvaigždės, kurių pasirodymas šeštadienio vakarą numatytas prieš vidurnaktį – naują albumą „Kveikur“ pristatantys svajingieji islandai „Sigur Ros“.
Tačiau jei jūsų idealaus vakaro receptas nėra svaigimas, skambant tarsi iš tirpstančių ledkalnių vandens išplaukusiai muzikai, festivalyje vis tiek yra pakankamai malonumų ausims.
Penktadienio vakarą estė Iiris dar kartą įrodė, kad Vakarų įrašų leidėjai ir festivaliai ja domisi neatsitiktinai.
Spalvotus drabužius ir keistus galvos apdangalus mėgstanti, Estijos popscenos atsaku ekscentriškosioms Kate Bush ir Bjork laikoma mergina turi stiprų, amplitudę nuo kniaukimo iki riksmo apimantį balsą, neįprastai vingiuojančias melodijas ir puikią muzikantų grupę, į kurią įsilieja, grodama klavišiniais.
Estė padarė viską, kad publiką galėtų maitinti iš delno. Ir jai pavyko – kai pasirodymo pabaigoje į sceną kartu įžengė latvių duetas „Instrumenti“ ir pakvietė visus išsitraukti mobiliuosius telefonus (medžiagą vėliau ketina panaudoti vaizdo klipui), latviai buvo nupirkti akimirksniu.
Tie, kurie domisi naujaisiais britų roko mados klyksmais, nekantriai laukė ketveriukės „Palma Violets“ koncerto. Dvidešimtmečiai kūdikių veidais, tačiau groja taip, tarsi rokenrolą jau išmanytų kaip penkis savo pirštus, o humoro jausmą demonstruoja, ant scenos pastatydami kartonines aktorių Jimo Carey ir Brado Pitto figūras.
Tai šiek tiek priminė jau iširusią britų grupę „The Libertines“ - tik su mažiau išsidirbinėjimo ir netvarkos, daugiau užsidegimo ir stipresnėmis melodijomis. Latviams pasisekė – šiuo metu „ant bangos“ esančią grupę jie pamatė, šiai dar nespėjus sužvaigždėti. Prisipažinęs, kad į festivalį atvyko dėl šios grupės, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas nemelavo – minioje su šėlstančiu jaunimu pritardamas lingavo galva (jo tamsaus alaus bokalą laikė padėjėjas).
Į festivalį užklydusiems vakariečiams (o jų čia nemažai) įspūdį turėjo palikti penktadienio vakarą surengtas latvių elektroninės muzikos veteranų „Zodiaks“ koncertas.
Prieš maždaug tris dešimtmečius jų muzikos iš vinilinių plokštelių klausėsi milijonai žmonių visoje Sovietų Sąjungoje. Šiandien „Zodiaks“ - atsikūrę ir toliau groja muziką, kurią galima vadinti latvišku atsaku Jeanui Micheliui Jarre'ui ir jau primirštai grupei „Space“. Su dabartinėmis muzikos srovėmis – nieko bendra, tačiau tos kosminės tematikos melodijos kelia nostalgiją, o ji – galingas ginklas: erdvė prieš antrą pagal dydį festivalio sceną buvo pilnutėlė.
Nuvylė vienos svarbiausių festivalio žvaigždžių, atstovaujančių elektroninei muzikai. Kanadiečiams „Crystal Castles“ pagrindinė renginio scena buvo akivaizdžiai per didelė. Muzika – gal ir įdomi, bet daugiau nei valandą žiūrėti į prie kompiuterių palinkusį muzikantą ir su cigarete besidraikančią solistę Alice Glass (kurios dainavimas „paslėptas“ po keliais elektroninių efektų klodais, nors ir šiaip yra labiau panašus į šūkavimą) – greitai į neviltį įvarantis užsiėmimas.
Skambiausiu vakaro akordu daug kam tapo kostiumuoti britai „Noah And The Whale“ - neišsišokančią, bet malonią muziką grojanti grupė, kuri spaudos konferencijoje laidė juokelius apie apsilankymą paplūdimyje prie pat festivalio teritorijos: „Norėjome pasimaudyti, bet ten nuo dumblių taip smirdi, kad nežinome, ko jūs į tą jūrą prileidote“.
„Noah And The Whale“ muzika – nelabai nutolusi nuo kiekvieno latvio širdžiai brangios grupės „Prata Vetra“, vokalistas – lyg dainininko Mikos brolis dvynys, bet skųstis nedera – ši muzika graži, melodinga, net jei ir pernelyg neįsimenanti. Publika nuoširdžiai „kaifavo“ - ypač, kai britai išmokė latvius dainuoti vieno iš kūrinių priedainį.
Šeštadienio popietė publiką pasitiko šiltesniu nei diena anksčiau oru, saule ir pavakarę pagrindinę sceną okupavusiu dar vienu baisiai madingu atlikėju – stileiva iš Naujosios Zelandijos Willy Moonu, kurį jau pamėgo ir po savo leidyklos sparnu priglaudė amerikiečių žvaigždė Jackas White'as.
Su dviem merginomis – būgnininke ir bosininke – pasirodęs Willy scenoje draikėsi lyg kratomas elektros, bandė nuo saulės akis dangstančius latvius užkrėsti purvinais „garažinio“ rokenrolo ritmais ir tarp dainų vis rėkavo kažką, ko prasmės, kaip pabaigoje prisipažino, nesupranta ir pats.
Ar kilogramais plaukų želę naudojantis Willy yra trumpalaikis reklamos aukų džiaugsmas, ar dideles karjeros perspektyvas turintis talentas, spręsti per anksti – bet pusvalandį praleisti su jo muzika buvo linksma. Akivaizdu, kad daugiau žiūrovų priviliojo vietiniai didvyriai – grupė „The Sound Poets“.
Po Willy pasirodymo nepasisekė Markui Palubenkai – dėl žiūrovų dėmesio jam teko kautis su hipsterių dievinamu JAV dainininku J. Grantu.
Buvęs JAV grupės „The Czars“ lyderis – visiška prieš jį grojusio W. Moono priešingybė. Su džinsais, juodais marškinėliais ir beisbolo kepuraite ūkininką, o ne muzikos žvaigždę, kurios naują albumą liaupsina „Depeche Mode“ vokalistas Dave'as Gahanas ir didieji pasaulio žurnalai.
Jo dainos – jausmingos, kupinos gana atvirų užuominų į asmeninio gyvenimo vingius (Johnas neslepia homoseksualios orientacijos, kaip ir to, jog yra infekuotas ŽIV), atliekamos ir akustiniais instrumentais, ir su stipriu elektronikos prieskoniu (naujausią albumą „Pale Green Ghosts“ prodiusavo Islandijos, kurioje Johnas dabar gyvena, scenos pažibos „Gus Gus“).
Sodrus Johno balsas ir ypatinga atmosfera, kurią sukuria dainos, pelno vis didesnį pripažinimą – pavasarį jo naujausias diskas greitai šovė į „topus“ abiejose Atlanto pusėse. Latvijos pajūryje jis liko ištikimas sau – jokių bandymų linksminti publiką, tik muzika, kuri prasismelkia į sielą ir sukelia norą klausytis ne vieną kartą.
Dainą „Queen Of Denmark“ latvių publika su Johnu dainavo atmintinai, o vieną programos kūrinių jis skyrė Rusijos gėjams - „nes ten išleisti įstatymai, kurie jų gyvenimą daro tikrai suknistą“.
Užkulisiuose tuo metu sklido cypimas – būrelis merginų ir vaikinų džiūgavo, gavę konkurse laimėtą susitikimą su amerikiečių grupe „Imagine Dragons“.
Pastaruoju metu ši albumu „Night Visions“ išpopuliarėjusi grupė – tokia trokštama įvairių festivalių, kad jos vizito festivalyje „Positivus“ galėjo ir nebūti. Likus šiek tiek laiko iki renginio, grupės vadybininkai pranešė, kad tikriausiai neatvyks į Latviją, nes nespės į kitą labai svarbų koncertą.
Dėl amerikiečių teko užsakyti specialų lėktuvo skrydį, tačiau pastangos atsipirko – nors „Imagine Dragons“ muzika iš esmės yra gana neįmantri ir primena „The Killers“ ir „Thirty Seconds To Mars“ hibridą (tik su dar daugiau euforijos), keliolikos tūkstančių „Positivus“ minia nuo jos tiesiog ėjo iš proto.
Šeštadienio vakaro riebiausias kąsnis – islandų grupė „Sigur Ros“. Sekmadienį publikos laukia dar viena didelė žinomų atlikėjų muzikos dozė – festivalyje koncertuos „The xx“, Tomas Odellas, „Two Door Cinema Club“, Michaelas Kiwanuka ir daugelis kitų.
