„Žinau, kad vyresnei publikai ši vieta nėra labai įprasta, bet pats „Lofte“ buvau ne kartą ir esu įsitikinęs, kad šiai programai tai – labai tinkama vieta“, - sakė „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.
Gerbėjai jo raginimą išgirdo – greta jaunimo „Lofte“ šeštadienį sukiojosi ir žilstelėjusi publika, atėjusi išgirsti naujų „Anties“ dainų. Pasiklausyti lietuviško roko veteranų rinkosi ir kolegos – minioje buvo galima pamatyti „Biplan“ dainininką Maksą Melmaną, „Bix“ lyderį Saulių Urbonavičių – Samą, „Sielos“ vokalistą Aurelijų Sirgedą ir kitus muzikantus.
Būtent naujos dainos sudarė koncerto pagrindą – ir šios taktikos „Antis“ laikosi jau nuo vasaros pradžios, kai festivaliuose pradėjo pristatyti naująją programą.
„Jei grupė gyva, ji turi rodyti, kuo gyvena šiuo metu. Desertui, aišku, grojame kelias senas dainas, nes publika jų nori, nors mums patiems, tiesą sakant, jos jau nėra tokios įdomios“, - neslėpė A.Kaušpėdas.
Naujas „Anties“ albumas – trankus ir šiurkštus. A.Kaušpėdas neslepia, kad jo muzikinę idėją įkvėpė prieš porą metų Kaune aplankytas vokiečių grupės „Rammstein“ koncertas.
„Bet mes patys nelabai mokame taip groti, todėl pasitelkėme Viktorą Diawarą, kuris dainas įvilkon į tinkamą rūbą. Aš esu baltoji, jis – juodoji šio albumo pusė. Kurios taip susipynė, jog jau neaišku, kuri yra kuri“, - apie „Baisiai džiugu!“ atsiradimą pasakojo Algirdas.
„Lofto“ scenoje „Antis“ - teatrališka, kaip visada. Prieš koncertą buvo rodomas dokumentinis filmas apie grupės vaidmenį Sąjūdžio judėjime „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Šou prasidėjus - vaizdo projekcijos su debesimis, kardiogramos eilute, geometrinėmis figūromis, nuliūdusio vaiko akimis. Juodas apsiaustas su raudonai spindinčiu kryžiumi, ryškus aptemptas „žaislo“ kostiumas (taip pavadinta daina – pirmasis naujojo albumo hitas), sniego baltumo frakas ir, žinoma, ryškus grimas – A.Kaušpėdas ir toliau yra ne iš tų, kurie į sceną eina su megztiniu ir džinsais.
Bet kur kas svarbesnis elementas yra muzika – taip „kietai“ ir trankiai skambančios „Anties“ jau seniai, o gal ir niekada neteko girdėti. Kelioms dainoms prie grupės prisijungė ir V.Diawara – muzikantas nė neslepia, kad prikišti nagus prie „Anties“ muzikos yra vienas džiugiausių jo karjeros įvykių.
Devynios „Baisiai džiugu!” dainos – nuo kraują stingdančios „Abejingas Dievas“ iki vienintelio švelnaus albumo kūrinio „Debesys“ - daug kam jau yra girdėtos. Kone visos – kupinos autoironijos, kurios grupei niekad netrūko. Šį šeštadienį – ypač. Svečiai kikendami fotografavosi prie didžiulio plakato su albumo viršeliu – A.Kaušpėdas jame pavaizduotas kaip antikinės skulptūros biustas.
Rugsėjo pradžioje „Antis“ visą „Baisiai džiugu!” programą sugrojo Katedros aikštėje – šio koncerto vaizdo ir garso įrašas dabar sugulė į albumą „2xAntis”.
„Lofto“ erdvė – kur kas mažesnė, tačiau ir be kelių tūkstančių auditorijos „Antis“ skamba galingai. Ketvirtadienį už šį albumą grupei skirtos keturios muzikos apdovanojimų M.A.M.A. nominacijos – šeštadienį stebint koncertą, tas sprendimas atrodė labai logiškas.
„Geresnės muzikos šiais metais Lietuva neturėjo. Sakau tai ne todėl, kad dalyvavau įraše. Mano vaidmuo minimalus. Bet tokių tekstų, kaip Algirdo, nerašo daugiau niekas. Po metų jas atmintinai žinos visi“, - neabejojo V. Diawara.
„Apdovanojimai – smagu, bet didžiausią džiaugsmą teikia muzika. Šis „Anties“ albumas – vientisas ir rupus, toks, kokio seniai norėjome. Man atrodo, tai vienas geriausių mūsų darbų“, - neslėpė A.Kaušpėdas.
